BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išties, gyvenimas keičiasi. Pitypute ir jos nauja gyvenimo aistra: sugalvoti, ko reikia iš parduotuvės. Gan menas - kasdien rasti priežastį ten nueiti, nusipirkti kažką prasmingo (pavyzdžiui, ryte citriną, o vakare avokadą) ir išleisti minimalią sumą. Bet dabar ne apie mano suvaikėjimo įpročius.

Pasibučiavau su Honey Dew. Aha, JAU. Tik ne lūpomis (nei viršutinėmis, nei apatinėmis). Deja. Labiau kaktomis. Labiausiai kelėnais. Leiskite pradėti nuo pradžios, t.y. vakaro. Skubėjau namo, bijojau pavėluoti į autobusą ir kaip specialiai gavau pranešimą iš šeimyniškių prigriebti juodos duonos, nes be jos mes nemokam gyventi. Tad traukinys Pp stulbinančiu greičiu pajudėjo iš įėjimo taško A į duonos tašką B parduotuvės vingiais. Tuo pat metu traukinys HD pajudėjo lygiagrečiai ta pačia linkme tik iš kitos pusės. Irgi stebėtinu žmogui greičiu - matyt, gavo skubų iškvietimą, galbūt pomidorai išėjo iš galiojimo, anyway, veide tiesiog degė principingas ryžtas suspėti. Gauti iškvietimai susidūrė pusiaukelėje. Kaip tik abi kirtom už lentynos kampo ir viena kitos nematėm. Buuum - kažkur dramatiškai sudužo marinuotų agurkėlių stiklainiukas, skaudžiau už tūkstantį bum. Pačios to nežinodamos prisižaidėm stuku stuku. Tik medis šiuo atveju mums buvo vienai kitos koja. Nežinau, kas laimėjo, bet tikrai ne marinuoti agurkėliai. Net nepamenu ar ištiesiau jai ranką, ar ji nuo žemės atsikėlė pati. Žinau, kad spėjau pagalvoti, jog labai prastai pati nutūpiau ir galėjau bent jau ant jos melionų užvirsti. Bent viena ranka atsiremti. Bet neee, nee. Iškart prie agurkų traukia. Atsiprašiau kokius šešis kartus. Honey Dew tik ranka numojo, kad pati kalta ir nežiūrėjo kur bėga. Juokėmės. Regis, abi turim tą pačią reakciją - kai skauda, kai sunku, kai ožio ragas šiknoje ir krūva Pickle Ricks miršta ant žemės - juoktis balsu. Tuomet paklausiau, ką daryt su tais agurkais, “galiu sumokėti už žalą”.

- Eik jau, nesąmonė. Tu kažkur skubėjai, jo? Tai tu bėk, aš čia susitvarkysiu, išskaičiuosim tuos agurkus, kaip nelaimingą atsitikimą.

“TU” awwww? Bet “Nelaimingas atsitikimas?”, I take my “aww” back and leave it at “ww?”. Galbūt agurkams ir nelaimingas (taip, aš pakartosiu tai dar kelioliką kartų, nes iš tiesų skaudu ir jie nusipelnė pagerbimo #rememberpickles ). Bet man tai buvo gan laimingas atsitikimas. Jei jau užkliūti už kažko, tai džiaugiuosi, kad už Jos. Aišku, mėginau pasiginčyti, jog tikrai, man nesunku susimokėt, galiu padėti… Nukirto -viskas gerai, čia jos darbas ir nuėjo (nušlubavo?) šepečio. It pamiršus, kad ji pati kažkur skubėjo. Ir taip baigėsi mūsų stuku stuku - kiekvienas už save.

Po to mačiau, kaip prie jos priėjo kitas kasininkas, švelniai apžiūrėjo ją iš visų pusių ir bene, atrodo, cant-fukin-believe-it-but-fakin-believe-it - tas peraugęs ananasas guodė Ją! Nukreipė Ją eit į kasą, o pats nuėjo šepečio. You what mate? Aš apturiu ypatingą momentą su Honey Dew, o kažkas kitas gauna progą tuo pasinaudoti. Tik atsisėdusi į autobusą supratau, kad turiu rankoje stiklo gabaliuką. Bet dar blogiau - pamiršau duoną. Arba tiesiog nebenorėjau prisiminti.

Ilgai neišėjo man iš galvos tas įtartinas laibakojis asilas, i mean kasininkas, kurio amžiaus cenzą apibrėžčiau tarp 14-34. Ir tai kaip mano Honey Dew žiūrėjo į jį. Ir tai, kad mane susitikti Jai buvo nelaimingas atsitikimas. Ir man atrodo, MAN vėl keturiolika metų. Spuogai ant šiknos tam pritaria.

Sekančią dieną puikavausi karo ženklais, nes turėjau mėlynę per pusę kelio. Honey Dew irgi puikavosi, tarp lentynų vaikščiojo su sijonėliu, o mėlynė-juodymė pūpsojo per visą kelį ir dar su priedais. Pasijaučiau tik blogiau. Prasitryniau parduotuvėje stebėtinai ilgai, galvojau kaip čia, ką čia; kaip koks pusiau stačias agregatas, neapsisprendžiantis ar jis tik pradeda, ar jau baigė. Galiausiai Honey Dew nuėjo į kasą. Su keliais nedideliais cute šokoladukais nuėjau pas Ją, paklausiau “kaip vakarykštės kojos?” ..seriously, negalėjai nieko geriau išlementi, ShamePute… Ji atsakė, kad viskas gerai, šiandien atėjo su tomis pačiomis kojomis, naujų nepirko. — Viskas gerai nebent mano spindinčiai švarioje storojoje žarnoje po ketvirto kavos puodelio.

- Už papą didesnė mėlynė nėra gerai, - aha, aš tai pasakiau. Bene jaučiau, kaip gimdoje subrendo du didingi, plieniniai, plaukuoti kiaušai. Ne family jewels, ne kokie kiaušiukai, ne testicles, bet tokie geri, lietuviški, laukiniai ir nepažaboti kiaušai su natūraliu jėgos syvų ekstrakto aromatu.

Ir palikau grąžos dėžutėje mielą Rūtos šokoladuką, ant kurio jau buvau spėjus užrašyti jos vardą ir atsiprašymą, kad mano kojos tokios ilgos. Nuėjau dideliu sparčiu žingsniu, bet still like a boss.

Your move, peraugęs kasos berniuk.

..drąsėjanti,
~Pp

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentuokite