BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2018-Liepa-5 archyvas

Atsiprašau. Rašiau prieš daugiau nei mėnesį. Galbūt nemėgstu birželio, galbūt birželis nemėgsta manęs. Pasiaiškinimai sekančiame įraše. Nes šis įrašas bus netikras. Apie sapnus, apie ‘o kas jeigu’, apie Honey Dew nip slip. Atleiskit, kad iš anksto sugrioviau fantazijos intrigą ir išvengiau banalaus “o visgi tai buvo sapnas!” įrašo pabaigoje.

Savaitgalį vėl plauksiu baidarėmis. Turbūt tai paskatino mane sapnuoti baidarių žygį su Honey Dew. Tai ir faktas, kad jos švelnūs pirštai vis maloniai nudilgina mano delną atiduodant grąžą. Niekada nesumoku lygiai. Visada ištiesiu ranką grąžai. ..Ne apie tai.

Sapnavau, kad plaukiau kartu su Honey Dew. Pradžioje buvo žmonės. Daug visokių snukių ir aš valiūkiškai dairiausi į greta plaukiančią baidarę, svajodama į ją įlįsti, apversti ir ilgam neišlįsti. Bet būdama šalia ji kartu tolo nuo manęs, nepasiekiama, nemano, užimta. Nes tik tiek bybių telpa į vienąąąą baidarę. Fast forward ir jau esu stovyklavietėje - ji leidžia man liesti jos tvirčiausią, plieninį raumenį - šikną. Turbūt tuo metu realybės pasaulyje ant mano pagalvės nubėgo seilė. Honey Dew viskas, ko gali trokšti save gerbiantis ir negerbiantis turistas. Jos kuprinėje randu viską, ko man reikia, ji nuolatos siūlo pagelbėti (gaila, kad ne su mano džinsų užtrauktuku, daddy joke much?), ji ruošia ypatingai skaniai valgyti iš paprasčiausių konservų, ji paskolina indus ir įrankius, ji su smėliu viską išplauna, padeda kūrenti laužą ir drąsiai dirba vyriškus darbus, ji iš vis nebijo gamtos ir mėgaujasi kiekvienu bezdalu, ir niekada, niekada nesiskundžia, net jei tenka valgyti razinas, kurių ji nekenčia. Prieš mano akis, suvalgo net pomidorą, kuris primena mažą monstriuką. Ji šypsosi, “jei valgau pomidorus, tai tik tavo”.

Pabudusi žvilgtelėjau žemyn ir supratau, kad pas mane ne vynuogės ir ne mandarinai, ir tikrai ne apelsinai. Pas mane pomidorai, nes jie būna visokio dydžio, tiek vynuoginiai ir susitraukę nuo šalčio, tiek visai ūgtelėję ir beveik pakankamai sotūs. Tad įšventinau savo mažylius į pomidorus.

Bet grįžtam prie sapno. Vėl plaukiame, aš kartu su ja, diskutuojame apie tai, kad mūsų rankų raumenys kabo į apačią. Man sunku sugalvoti, apie ką šnekėti. Galvoju, kaip gera yra nešnekėti ir tiesiog būti šalia. Galbūt dar daugiau galvoju, koks yra temperatūros skirtumas nuo jos mielo žanduko (viršutinio), paraudusio vėjy, iki melionų respublikos tarpuvagio. Staiga pradeda lyti. Ir dar labiau lyti. Mes kažkodėl jau valtyje, keturiese, baidarės dingo (kam rūpi sapnų logika). Visi apsikabiname, vieningu ritmu linguojame ir drebame. Prieš akis šlapių marškinėlių konkursas. O tada aš pasilenkiu ir pradedu laižyti Honey Dew nuogus kelėnus. Deja, nespėju su laižymu pasistūmėti aukščiau ir pabundu. Man koją laižo manasis labradoras.

Atrodytų, visai nekaltas sapnas, esu turėjusi daug kaltesnių, sultingesnių, jums tikrai labiau patiktų. Bet kartais svarbiau tai, kas suvirpina širdį, o ne rasa padengia salotas. Susivokiu, šį savaitgalį man labai trūks tokios tobulos baidarių kompanijos. [[[ummmm kai kam reiktų nekreipti dėmesio į šį sakinį, ignor, ignor, abort that sakinys]]] Gal vieną kitą neblogą draugą, bet daugumai teks ašaras šluostyti. Ir užpakalius, not in a fun way. Nebus viskam pasiruošusios ir nieko nebijančios sexy beast Honey Dew. Tiesiog, svajonės nebus, bus realybė. Ir ta mintis kažkaip mane nuliūdino, kad ir vėl turiu būti Kažkuo dėl kitų, kai norėčiau būti mielas katinukas, saugiai pasislėpęs tarp Honey Dew šiaurės ir pietų rutulių.

Bet ji tik svajonė, svajonėmis gyventi neverta, reikia džiaugtis nebloga esatimi, jada jada jada.

Ir džiaugiuosi. Kartais, apsikabinusi varlių ir pasisukusi ant kito šono trisdešimt devintą kartą per naktį, nes mano nugara surudijusi, kaip sovietinio žigulio, dvidešimt metų prastovėjusio lietuje. Ir lietaus bus, vėl, pasiklysiu tarp ašarų ir vandens lašų. Tikiuosi bent kažkam palaižyti kelius.

~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »