BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Norėjau rašyti apie Pistaciją, bet užsipisau su Nastia. Negaliu jos atsikratyti; ji dvesia-nenudvesia, o aš bėgu, pabėgu, bet ratą apsukus vėl grįžtu atgal. Turbūt ir nenoriu negrįžti..

Šiandien panašus nugirstas pokalbis autobuse privertė susimąstyti - galbūt aš jau turiu sudėtingą, nepagydomą priklausomybę nuo Nastios? ..Autobuse buvo taip: pykosi įdomaus kontrasto pora. Mergina: intelekto nesubjaurota, nes ir šiaip gamta jai veido pagailėjo; už mane gan jaunesnė (apie 20-21m.), kažkada gerais laikais ją pažinojau, arba labiau jos sexy atominę blondę seserį. Vyras, ne vaikinas, oi ne, net ne vyras, mazgotė, gal jau ir visas diedpalaikis caro laikų: smirda. Tad šie balandėliai, kuriems laimės galiu tik pavydėti, autobuse labai ilgai santykius aiškinosi, dabar atrodo, it pažinočiau juos geriau nei savo pačios moteriškumo ertmes. Tiesos tame gal ir yra. . .

{mergina} - Smirdi tu svogūnu [nea, česnaku], tai gėrei, ką negėrei, aišku gėrei, sakei negersi, žadėjai, oi kaip nekenčiu melagių, oi kaip nekenčiu…

- Nu tai palik mane, ko nepalieki, nu tai pats išlipsiu va čia anksčiau traukis. Nesitrauksi? Ką baikt? Čiuoši tu šiand pro duris su visu šunim.

- Mentus iškviesiu. Baik. Baik sakau.

- Dar man čia mentais pagasdinsi, dura tu, kalėjau aš jau, nebijau tų šunų……Oo Petrai, ką tu čia mieste veiki?

Petras užklausia ar šalia jo sėdinti mergaitė bus jo dukra…nu ne, ne dukra, moteris mat. Dabar jau moteris.

- Kokie dar vaikai…mažike, neturėsi tu nuo manys vaikų, aš nevaisingas nuo metano. [pofik tas Petras, toliau barasi] Nu ko tu šian taip aiškini man?

-Nu nes (tyliai) myliu.

-Ko ko?

-Myliu!!!

Autobuso atmosfera įkaista, seilės skraido ore, laižiakas pagerbiamas tylos minute.

Bet po tylos minutės kyla klausimas, kur iš namų dingo 30eurų? Atsakymas netenkina nei vieno iš suinteresuotųjų šalių atstovų ir visi šūdai iš naujo byra, galiausiai vyrui apibendrinant: “Visos jūs vienodos kalės”. ..Nors jinai ir sutiko už jį skolas ar tai mokesčius sumokėti. Paveluotai iš patikimų šaltiniu sužinojau, kad kažkada ta mergiotė ėjo pas ginekologę su įtartina nevalgoma mėlyne paaky. Gal aprėkė diedą, kad jo obuolio sėkliukės kapinių metanu atsiduoda, arba jos pačios salotų lapai nuvyto nuo puvėsio. Bet asmeniškai, tai man labai pikta, kad jaunai, visai tokiai dar gyvenimo nemačiusiai mergiotei, taip prisireikė tokio žemės kirmino, kurį net žuvims būtų gėda kaip pašarą atiduot. Nežinau, gal jo kirminas stebuklingai po urvus rausiasi, bet vis tiek NEVERTA.

Tačiau kaip aš galėčiau kažką čia aiškinti, kai pati negaliu dienos praleisti nepaglosčius Nastios žemutinių persikų. Ir žinau, kad niekada, niekada nebūsiu glostoma atgal. Ir žinau, kad Nastia gyvena siekdama vos vos daugiau testosterono sukaupusių objektų dėmesio ir vieną dieną mane išmes lauk arba pati pabėgs pas metano nepaveiktas sėklides. Ir glostys tuos švelnius, baltymingus kaktusiukus, kurių aš neturiu ir prisiauginti nenoriu. Blogai, turėti priklausomybių. Galėtu Veryga geriau gydyti nuo priklausomybių žmonėms.

Bet ir vėl.. Ar aš tikrai noriu išgyti? Man patinka kankintis, žiūrint į linguojančias, kuklias Nastios kulšeles. Patinka stebėti, kaip juda jos putlios lūpos (tos viršutinės) laižant ledus (ir ne tik). Daug kas patinka. Bet ir bomželiui bambalis patinka. Tai nežinau, neapsisprendžiu. Pasimečiau. Arba ne. Pripažinimas pirmas žingsnis link išgijimo, taip?

Ahhhhhhh, galėčiau šiandien sapnuoti Nastią ir save kokioj erotinėj fotosesijoj. Būtų puikios valentinkės išvakarės.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentuokite