BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sunku pradėti kažką, ko dar iki galo pati sau nepripažinau. Turbūt todėl ir pradėjau, kad paaiškinčiau sau, kas esu ir ko noriu. Dvidešimt pirmas amžius, o aš vis dar slepiuosi už širmos.

Nuoširdžiai nežinau, kaip taip gavosi, kad pradėjau gyventi kartu su Nastia [aišku, kad vardas pakeistas, kuo jūs mane laikot...]. Taip, taip, ji tarsi 50 shades of Anastasia, tik daug, and I really mean it, daug labiau nasty. Kurį laiką buvome pažįstamos studenčiokės, drįsčiau sakyti - draugės. Ir taip sutapo mūsų ciklai, kad abi vienu metu nusprendėme naujo gyvenimo prieglobsčio ieškoti. Tada jau tapome kažkuo daugiau nei draugėmis, ir kažkuo mažiau, nei norėčiau. Galiu sakyti “ir štai jau beveik metus gyvename kartu”, tačiau konotacija ne visai ta. Tas “kartu” turi kartėlio. Gyvename tame pačiame bute, tik skirtinguose kambariuose. Tiesa, mūsų kambariai turi labai plonas ribas. Kaip ir lovos. Bet apie šią jautrią temą gal kitą kartą.

Norėjote pafantazuoti, kaip dvi jaunos, pašėlusios mergiotės dalinasi vienu stogu? Taip, aš irgi apie tai paslapčia pafantazuodavau. Naktys lovoje užsi-Netflix & chillin‘us, netikėtas vyno balius vos išėjus iš vonios (ar vonioje?), žaidimai “atrask kur man kutena” ir tingūs, be galo tingūs (nes pilną pižamą dėvi tik mergos keistuose filmuose) ir tuo pačiu tokie šiltai žavūs pusryčiai prie keptuvės, kai kepi kiaušinius, bet iš tiesų tai norėtum iškepti bandeles. Atsiprašau, jei jūsų fantaziją nuplaukė kažkur, kur reiktų dėti įspėjimą N18. Nieko panašaus niekada nebuvo (ar buvo?), tik nekalti ir tokie širdžiai mieli kasdienio gyvenimo kartu menkniekiai. Tokie, kur ir tam šūdais apskrętusiam barake ant kiekvieno kampo rastum, tiesiog čia…čia yra Nastia. O jos kiekvienas kvėpavimas, kiekvienas atsidūsimas, kiekvienas nosytės suraukimas ir žaismingas manęs pasiuntimas “ant x u j a u s” (tiksliau ant ten, kur tik ji pati ir nori nueiti) mane palaipsniui ir vis labiau ima varyti iš proto. Dėl to ir nusprendžiau, kad turiu tai įamžinti. Tuos visai Jai nereikšmingus judesius, veiksmus paversti į kažką juodai balto, todėl, kad jos egzistencija daro mane laimingesne ir tam, kad nepamirščiau savo nenuovokios laukinukės. Ne[nukodėlnukodėlnukodėlNUTUDURNAMOTERAKODĖL]nuovokios. Turbūt čia ir slypi visa bėda, Nastei, tai laukinei amazonei, nei į galvą netoptelėtų, ką jos pusnuogė strakalionė koridoriais daro mano vargšei dūšelei. Kitą vertus, ir aš pati ilgą laiką tiesiog ranka į tai numodavau ir tik dabar, tik dabar galbūt, gal, po truputį, biškutį, vos vos, beveik, turbūt kažkiek imu pripažinti sau, kad “normalūs” žmonės taip nesijaučia draugei tau akimirkai netyčia per ranką brūkštelėjus krūtimis, per tuos penkių megztinių sluoksnius, kai jūs prasilenkėte virtuvėje prie šaldytuvo. Romancika.

Suprantu, kad jei taip ir toliau, anksčiau vėliau dėl mūsų šventos draugystės teks paaiškinti, kad aš ne tokia ir šventa. Bet iki tol dar noriu pati susivokti. Tikiu, kad galit imti mane smerkti, turbūt smerkti vis dar yra “normalu”..bet niekas Jūsų ir neprašo lydėti mane šių atsiminimų kelionėje. Būsiu dėkinga vien už tai, jei skaitmeniniais akmenimis neužmėtysite.

Tad pradžioje buvo Nastia. Mano, ir kartu visiškai ne, niekada, nope, nemano. Uždraustas obuolys šiuo atveju netinka (nebent kalbėtume apie jos du obuoliukus, ooooh sweet baby potato, crap I should not go there..yet), čia labiau uždrausta kriaušė, bet jos sudėjimui netinka, tad vėlgi, nežinau, turbūt nėra tokio dailaus vaisiaus, apie skonį nei nekalbu, nieks man neleis paragauti. Tiesiog Nastia. Nastia yra Nastia.

Ir pradžioje buvo Nastia, o jau po to, po truputį ėmiau atsirasti aš, norėdama tapti žmogumi, kuris jai patiktų.

.P.P.

Patiko (5)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Ir pradžioje buvo Nastia”
  1. intriguoja labai:)))

  2. Good! Taip ir turėtų būti pradžioje, ar ne :)

Komentuokite