BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ką man, kaip moterai mylinčiai moteris, reiškia kovo 8 d.? Ogi užsispyrusiai sakyčiau, kad nepatinka, nes (dažniausiai) nemėgstu gėlių. Patiks, kai per vyrų dieną visos taip pat draugiškai ir vyrus sveikinsime: dovanosim jiems po kokią rūkytą žuvį, gėlę, su kuria jie nežinos ką veikti ir padovanos atgal, ar tiesiog papustysime ir praskėsime savo salotas. Ir šiaip turiu cinišką?nihilistinę?pesimistinę?, bet tiesiog realistiškai praktišką (ir net visai teigiamą, iš mano pusės) nuomonę - vyrai moteris sveikina tam, kad gautų jų papajas lyžtelti. Aš asmeniškai jų vietoj taip daryčiau… Ir šiaip, kad gėlėmis paglostydamas galėtum užčiaupti tą jos skardžią gaigalynę savo agurku. Tuo tarpu moterys vyrų su vyrų diena nesveikina, nes žino, kad vien piršteliu pamojavus gaus pažaisti su skylamušiu.

Tad štai tokiomis mintimis atsibundu kovo 8 dieną. O tada išėjus į lauką pasijaučiu kaip pavasarį laukinėj tulpių pievoj. Gražu, turiu pripažinti, net miela. Traukinio mašinistas bene pirmą kartą pro senas kolonėles prabyla suprantamu, lėtu, negergždžiančiu balsu ir pasiūlo visoms moterims nusišypsoti. Mašinistas egzistuoja, traukinys nėra valdomas auto piloto, the more you know.

Didysis klausimas: ar aš pasveikinau Nastią? Aha, padovanojau jai tai, ko labiausiai reikia pilnaverčiui gyvenimui pasiekti - dešros. Nastia išranki dešroms, bet kokios nevalgo, jei valgytų, tai tik prabangią švedišką. Bet švediškos nedovanojau, padovanojau laiko patikrintą kaimietišką mėsgalį. Galės mergaitė pasidžiaugti, susipažinti, koks yra tikro, Lietuvoje brandinto paršo dešrigalis. Natūralus, namų gamybos. Pati savo rankeles pridėjau formuodama šią dešrą į storą, pailgą mėsos meno kūrinį. Taip, tai mano pasididžiavimas. Dar dabar prieš akis stovi tas didingas vaizdinys: pilnas katilas malimui paruoštos mėsos ir eilė žarnokų tampančių riestomis dešrikėmis. Deja, prisiminus stovi ir česnako kvapas palei nosį. Nemėgstu česnako. Bet imu suprasti, kad nemėgstu tik kvapo, kita dalis visai reikalinga ir naudinga gyvenime. Kaip ir vyrai. Gali jų nemėgti, gali ant jų pykti, bet pripažink (tu sena bjauri boba iš R. raidės), kad reikia tau to vyro. Reikia. Mačiau aš bobas be vyrų. Tiksliau girdėjau kaip jų užrauktas svogūnas už pusės kilometro rėkia it kūdikis be soskės. Aišku, vyrą puikiai gali atstoti moters alternatyva, pavyzdžiui, AŠ. Bet niekaip Nastios tuo neįtikinu.

Skaudžiausia turbūt, kad esu girdėjus ne kartą „oi su tavim tai nors iki gyvenimo galo gyventi” - ir ką veikti? Alų gerti, o po to tuos pačius butelius panaudoti salotos brandinime PASISLĖPUS ATSKIRUOSE KAMBARIUOSE? Tai gal ne. Go hard or go home, kaip Nastia pasakytų. Taip, kad vat turbūt gana. Valio, kovo aštuntoji. Laisvė Tavo vaginai, vaikščiok be triūsikėlių, leisk jai įkvėpti saldžiai vėsaus kovo oro. Tegu pasikalba su draugėmis, aptaria žiemos vargus, pradeda nusiteikti vasaros ištampymo sezonui.

Susiplanavau savaitgaliui vakarėlį. Arba išprievartausiu kažką (ir tada nuo atsakomybės pabėgsiu į „komandiruotę”), arba tikėsiuos, kad mane išprievartaus. Kadangi antroji fantazija neveiksni kaip mano skrandis antrą išgertuvių dieną - teks iniciatyvos imtis pačiai. Taip ir žinokitės, paskutinis savaitgalis su Nastia. Ir visoblogo. Ir baigta. Go hard or go work abroad. Or in the countryside. Same as abroad, just not the good, luxurious kind of abroad. Nieko gero neišeis, bet pityputė can still hope. Right? O po to viskas, kas liks, tai apgailėtinas įrašas „na kaip aš melionų pasiilgau”. O tada dar eilė tokių pat apgailėtinų įrašų: „Nastia šiand čiuju kažkieno mėsą valgo”, „Kai Nastia neatrašo ir neatsiunčia selfio su mėsa burnoj”, „Kodėl aš neturiu mėsos?”, „Ketinu tapti mėsininku”, „Pitypute ir jos nauja gyvenimo aistra: dongų instagramas”. Manote, kad juokauju. Bet aš rimtai. Pranašauju ateitį.

Tuoj savaitgalis. Būna grybų karas, o čia bus daržovių ir vaisių balius. Tikiuosi iki karo nenuves. Bet argi turiu ką prarasti?
Viltingai, bet be Viltės,
~Pp

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentuokite