BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai kas pasikeitė. Išorėje ir viduje. Ne, ne mano rujos ciklai, jie vis dar drėgni ir reguliariai nuolatiniai. Mano santykiai su Honey Dew užlipo ant intriguojančio laiptelio.

Birželį vis dažniau ankstyvais rytais šnektelėdavome. Įsidrąsinau, išmokau jos grafiką mintinai, mano laimei jis labai reguliarus ir mažai keisdavosi. Sužinojau, kad ji svajoja dirbti vien su vyrais, jog išvengtų moteriškų high school dramų. Ir pasakė tai tyliai nejaukiai, kol šalia nebuvo kitų kasininkių. Tokia mini paslaptis paglostė mano vidinius pūkelius, pasipūčiau kaip rytinis gaidys.

Kitą kartą juokais paklausiau ar nepardavinėja masalo žvejybai, mat savaitgalį planuoju žvejoti. Oooo taaaip, kiek tik galiu stengiuosi prie šios moteriškumo deivės būti vyriška figūra. — Honey Dew prisipažino, kad bijo kirmėlių ir gyvačių. Net ne šlykštisi, bet nuoširdžiai bijo. Score for me, nes vyriškos šlangelės visai primena didelius kirminus tam tikru pavidalu. Tai gal my Honey Dew visai linktų į bebriukus ir moteriškų salotų varstymą. Mielai pabūčiau jos asmeninis šachtininkas ir atrasčiau visas užslėptas G..gold spots.

Taip ir toliau kasdien po truputį jaučiau lipanti į priekį. Ir tada staiga liepą ji dingo. Savaitę, dvi. Tris. Kol prieš porą dienų susitikau ją autobusų stotelėje, nes Lietuva tokia maža. Užsimetusi džinsinį švarkelį ji vilkėjo margų, rausvų raštų suknelę iki kelių, kurią mielai būčiau suplėšius į mažiausius skutelius. Kaip jaunas nekantrus šuniukas pliušinį meškiuką.

Ji nusišypsojo man, it būtume pažįstamos daugiau kaip 4 metus, gal visus 5. O gal ir nuo vaikystės. Išties, negaliu paaiškinti, kodėl žmogus, su kuriuo praleidžiu tiek nedaug laiko, ir kurį tiesiog matau, neliečiu ir nebendrauju naktimis siuntinėdama purvinas žinutes — kodėl su tokiu, sąlyginai tolimu ir nepažįstamu žmogumi, aš randu save nepaprastai laimingą, nors ir akimirkai. Suprantu, būna pasitaiko kartais pamatai žmogų ir nori paragauti jo greitai, dabar pat, it ledų karštą vasaros dieną, kai aplinkui dega miškai. Tai tiesiog natūralūs gyvūliškai žmogiški instinktai su dar šviežių hormonų prieskoniu. Bet šiuo atveju, aš nenoriu tiesiog sunaikinti jos suknelės. Nenoriu palaižyti ir išmesti. Noriu švelniai glostyti jos plaukus, noriu pakutenti jos smakrą ir pabučiavus kaktą susisukti kaip dviems katinams ankštame paukščio lizde, sočiai privalgius, ramiai, kasdien prieš miegą. Kodėl taip noriu apipilti ją švelnumu ir nulaižyti gyvenimo skaudulių purvą nuo kojų nagiuko iki spenelio (ausies) galiuko? Juk pripažinkime, pakankamai jos nepažįstu ir viskas tėra paviršutinės nuovokos ir trapūs žodžiai, ištariami dienai, bet ne vakarui, ne nakčiai.

- Nebematau tavęs mums įprastoje parduotuvėje, ar viskas gerai? - kukliai paklausiau, svarstydama, kaip pakviesti ją vakarienės. Juk mano lazanija užkariauja kiekvieno skrandį, o per ten ir kažką aukščiau arba žemiau.

- Nebedirbu ten. Psichologinei būsenai ten sunku buvo, nebegalėjau tiesiog daugiau.

(insert allllll the ways kaip mano lazanija galėtų tave vakare paguosti. Jaučiu, čia ir dabar mano akimirka prasižioti. Bet ji dar neužsičiaupė, o aš mandagi pūtė)

- Ir be to, vyras labai palaikė, pasakė, kad mes dar taip blogai negyvenam, jog privalėčiau dirbti. Tad paskatino ramiai išeit, pailsėt ir po to ieškot kažko normaliau pagal specialybę. Tai taip ir darau, poilsiauju dabar, bandeles kepu vyrui - ji vėl nusišypsojo it mano širdis ką tik nebūtų tapusi panaudotu, bet taip spermos ir negavusiu prezervatyvu, kalvarkių gatvėje išdrėbtu ant kanalizacijos dangčio, nerandančiu sau tinkamos skylės pasislėpti ir nebeegzistuoti. Ir tai, kad mano saulė dabar prieš akis kaitina, tik dar skaudžiau džiovina lubrikantą, kuris niekam nieko gero taip ir nesuteikė. Nes viskas baigėsi abipusiai nevaisingai.

vyras vyras vyras vyras

Žinoma, tik dabar pamačiau tą nedidelį auksinį žiedelį ant dešinės rankos. Niekada nei nebūčiau pagalvojusi jo ieškoti, net jei mačiau, pasąmonėje galvojau “ai jis ten šiaip, dėl puošnumo, kaip ir kiti žiedai, auskarai ar pakabučiai”. Ir, žinoma, ta nesuveikusi paieška Facebuke - nes Honey Dew jau “-ienė“. Viskas savo vietose. Tik ne aš. Kodėl jauni žmonės tuokiasi?

Ar aš sakiau, kad mano ir jos santykiai užlipo ant laiptelio? Turėjau omeny lieptelį, nuo kurio tėra vienas kelias - pirmyn ar atgal, bet kuriuo atveju - žemyn.

Kai supranti, kad tavo pirmas vestuvių šokis būtų inscenizuota SHIA LABEOUF actual cannibal song… Ir jei reiktų mokytumeisi tai sušokti kad ir du metus. Ir rankomis pasigamintum popierinę galvą. Ir kažin kas būtų tiek crazy stupid enough, kad būtų su tavimi poroje.
Kai supranti, kad dar septynis metus nenori vestuvių, bet tada tau bus virš 30 ir turbūt jau būsi pražilus.
Kai tau visą gyvenimą tiek moterys, tiek vyrai sakė “tu žmonos material, todėl netinki būti šiaip drauge, bye”, bet tu pati abejoji santuoka ir nenori būti žmona.
Kai supranti, kad žmogus, su kuriuo norėtum susituokti kad ir las vegase, kur viskas galima ir niekas nerūpi, tik tas žmogus. Tu ir TAS žmogus. Kuriam viską atiduotum ir net braziliškai nusivaksuotum. Dėl žmogaus, kuris jau yra kažkieno kito..žmona.

Kai tai supranti, truputį pasensti, kokia valanda. Išsirauni žilą plauką iš už ausies. Nusišypsai liūdesiui. Ir gyveni toliau tokia pati, bet kitokia. Sudie Honey Dew, buvo miela kelionė, ačiū už kiekvieną šypseną, o dabar dalink ją tam, kas (viliuosi) nusipelnė labiau.

O aš dar sugrįšiu, šiąnakt keistai vokiškame kontekste sapnavau Nastią.

~pP

P.S. mano nuotaikai ir libido pakelti, nesenstantis šedevras:

Patiko (5)

Rodyk draugams

Komentuokite