BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Paslapčia maniau, kad nebegrįšiu. Maniau, kad paskutinis mano nuklydimas privedė prie poreikio keliauti į vienuolyną ir niekam nerodyti savo susigėdusio perbalusio snukučio. Kol viena geraširdė saldi siela bambos pavidalu mane paprotino. Bet neužbėkim erekcijai už akių ir griebkim praeitį už kiaušų. Jei praeitį galima vadinti įvykį prieš porą savaičių.

Trumpa apžvalga: pamenat Kirkę ir Nelabają, ir keistą naktį, kurią norėjau praleisti tarp Nastios ir Baronkos drėgnųjų servetėlių, bet atsibudau tarp Nelabosios šiaurės ir pietų pusrutulių? Telemundo presenta “Vemk kiek dramos”. Kodėl aš taip gyvenu ir ką veikiu su savo pusgyvenimiu, dabar neverta gilintis. Todėl, kad pasigilinau ir prisigilinau į …dar nesakysiu. Po praeito susitikimo praėjus gal mėnesiui ir tyliai apsimetus, kad nieks nieko neprisimena (nors gal išties nieks nieko ir neprisiminė, ir mano tolerancija alkoholiui yra bausmė mano moralei?), K&N mane pasikvietė į svečius. I do not say no to a beer. Tad vedina tik gerais ketinimais, ir tikrai ne iš noro išlaisvinti savo žemutinę pilį, atvykau į K&N namus.

Visai nesenai draugas manęs klausė, kokia būtų ideali netikėta akimirka su moterimi. Ir aš neturėjau, ką jam atsakyti. Mažai fantazijos pas mane. :) :) :) Sumaigiau banalų atsakymą, kad nesvarbu kur ir kaip, svarbu su kuo. Bet ką mano gyvenimo praktika šiuo metu rodo - nesvarbu kur, kaip, su kuo, svarbu kad iš vis pavyktų ir nieks už tai nenorėtų nukirsti tau klitorio. Kai imi taip galvoti, tikrai susimąstai apie savo vertybių paletę. Anyway. Pasirodo, kad Nelaboji buvo kiek vaistų prigėrus ir alkoholis ją paveikė per greitai ir per stipriai, vargšas vaikas apsigyveno tualete-virtuvėje, o aš likau viena su Kirke rausvų velnio lašiukų laižyti. Nebuvo alaus, buvo vyno, my bad.

Aš neturiu kaip pasiaiškinti ir nesu tikra, ar gailiuosi, kad po kiek laiko nusprendėme žaisti UNO iš drabužių mažinimo. Ėjosi gan lygiosiomis, it(?) suplanuotai. Kai mačiau, kad Kirkei darosi nepatogu, pirmą kartą pralaimėjau tam, kad nusirengčiau. Ji buvo didžiai susidomėjusi mūsų nesubrendusių mandarinų palyginimu. Aš buvau didžiai susidomėjusi visu jos kūno žemėlapiu, ypač neatrastomis teritorijomis žemiau nulinės platumos. Ir tada tiesiog įvyko, kas įvyko. Kai karštą dieną prieš akis matai nemokamą porciją ledų - labai sunku atsispirti ir nelyžtelti. Tiesa, turbūt nereiktų ledų ištaršyti skersai išilgai, kaip valgyti nemokančiam dvimečiui vaikui, bet kai kažkas tokio skanaus nusileidžia ant tavo veido - etiketas neberūpi ir tiesiog mėgaujiesi. Kas kaip moka, taip su liežuviu ir šoka. O kokių tik šokių mes nešokome…

Vienas labiausiai mane sujaudinusių Kirkės privalumų buvo/yra mūsų dydžių skirtumai. Iš pasyvios patelės staiga tapau alfa patinu: galėjau kilnoti, tampyti, vartyti Kirkę kaip panorėjusi. Norėčiau pasakyti, kad ji buvo šašlykas ant mano iešmo, bet neturiu aš nei iešmo, nei mėsos. Pirštų neskaičiuojant. Ir visgi buvau eiklusis eržilas, bulius koridoje, nenustojantis pulti aikčiojančios Kirkės. Regis, niekada gyvenime nesijaučiau tokia dominuojanti, tokia galinga. Todėl nenorėjau sustoti, kad ir kaip pakilo mūsų skleidžiami decibelai. Kuo garsiau ji aimanavo, kuo garsiau jos kūnas dainavo aplink manąjį, tuo labiau troškau. Troškau jos nagų giliau savo odoje, troškau jos kvapo, troškau jos atsigerti, troškau įrėminti jos orgazmus, troškau išbučiuoti kiekvieną jos atsikišusį kauliuką, liežuviu suskaičiuoti šonkaulius, tiesiog troškau vėl ir vėl iš naujo paskęsti tarp jos plieninių šlaunų. Troškau it su deive sėdėčiau karštoje lietuviškoje pirtyje.

Ir pirtį mums išties užkūrė. Ryte. Nelaboji. Kuri tyliai, bet funkcionuojanti pratupėjo virtuvėje/tualete ir apie kurią mes kažkaip…užmiršom. Bent aš. Visgi yra skirtumas tarp nekalto trijų vaikų žaidimo ir dviejų suaugusiųjų prisidirbimo. Kirkė ryte savęs nekentė. Tikiuosi, manęs nekentė labiau. Nusipelniau sudegti. Pabėgau. Daugiau nesikalbėjom. Turbūt normaliai ir nebesikalbėsim. “Kaip tu?” - “Geriau, kai tavęs nėra.” - Viskas. Bijau net paklausti, kaip jos toliau planuoja/neplanuoja gyventi kartu. Bijau žinoti. Jaučiuosi (jaučiausi?) kaip BoJackas, kažkur prie antro sezono galo, tik I’m actually much worse of a person/horse.

Ėjau pėstute savo gėdos kelią ir tyliai bet nuoširdžiai verkiau. Jaučiau, kad nesu verta net verkti ir neturiu teisės į ašaras, bet nesustabdysi jų, kaip ir kraujo per mėnesines. Regis, garsiai save keikiau, kaip sena kaimo boba, tik jos keikia kitus. Ėjau ir nemačiau, kur einu. Ir tada sutikau ją, panelę Honey Dew.

~Pp

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentuokite