BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Turėjau aš čia tokią studentę”…pasakytų senas profesorius su gašliu šypsniu ir mįslinga ugnele akyse. Na, aš dar ne profesorė ir net ne daktarė, bet turėjau čia tokią studentę. Senokai jau, gaaaan senokai, kai dar bakalaure mokiausi ir kasdien galėjau lakstyti tarp, už, prieš, beveik po filologiniais sijonais.

Tad buvo viena tokia Pistacija. Buvau jos “vadė”, kitaip tariant, buvau ją uždominavus ir ji turėjo vykdyti keisčiausias mano paskirtas užduotis ir svajones. Ar bent aš to norėjau. Graži gazelė, tokia prancūziško subtilumo, švelnios baltos odos, tamsesnių plaukų, žydrų akių (skendau ir skendau, kaip vaikas jūroje) ir natūraliai papūstom lūpytėm, į kurias taip ir norisi įsisiurbti. Žodžiu, tiesiog Pistacija - objektas, kurį pamatai ir viskas, ką gali padaryti, tai praskėsti ir suvalgyti. Deja, ši Pistacija buvo viena tų užsispyrusių, kurias randi visiškai užsidariusias, neturinčias nei mažiausio plyšelio, nors tikėjaisi ir ne tam 5eurus mokėjai, kad rastum čia kažkokią nepasiekiamą ponią, nu siutas ima vien pagalvojus. Tada turi du variantus: 1)pasiimti plaktuką ir ją sutraiškyti; 2) bandyti su savais dantimis sutraiškyti, bet šio proceso pasekoje ir ją sugadini, ir savo dantį nuskeli. Arba tik savo dantį suskaldai, priklauso nuo dantų. Mano atveju: išspjaudyčiau pusę savo krūminių dantų, o pistacija liktų neįbrėžta.

Tad taip ir su šia Pistacija buvo. Kybink ją nekybinus, tik pati nagus nudegsi, o prancūziška madmuazelė liks nepasiekiama už savo šarvų… Tiesa, ji švelniai pražiodavo savo persikines lūpytes ir skleisdavo dieviškai orgazmiškus garsus, kai masažuodavau jos galvą. Aš giliai giliai įsirausdavau į tą mielą jos galvelę ir galėdavom taip praleisti kokias 15 minučių. P-e-n-k-i-o-l-i-k-a minučių vos ne kasdien buvau ant ugnies čirškinamas šašlykas, o tada ateidavo jos vaikinas, užtrenkdavo mane atgal į šaldiklį ir ją išsivesdavo. Ir taip sakant tik by*ys žino, kokia ten Pistacija toliau būdavo.

Norėčiau sakyti, kad dar dabar prisimenu jos aromato likučius ant savo pirštų, bet, deja, niekad nebuvau stipri kvapų srityje. Jau visiškai supuvusi silkė prieš nosį turėtų būti, kad mane paveiktų. Žinau, kad Pistacijos plaukai visada būdavo šviežiai išplauti, bet niekada taip ir nepaklausiau, koks ten šampūnas mano burną drėkina. [Nes saldus buvo, seiles varvinau.] O gal tiesiog jos feramonai man nosį kuteno.

Galiausiai pasiekėme levelį, kai ji mane ėmė vadinti savo močiute. Sexy as fuck, right? Sutrypė ir su srutomis sumaišė paskutinius mano libido likučius. Na, bet kai nieko nesitiki, tai ir salotos neskauda. Be to, visad šalia buvo Kirkė, kurią prieš ar po paskaitų galėjau švelniai pakirkinti tamsiuose universiteto rūsiuose Nelabajai stebint arba ne, taip išliejant visą savo frustraciją dėl Pistacijos ant nieko nenutuokiančios (o gal ir nutuokiančios, tiesiog nu kam rūpi..) Kirkės vynuogyno. O netrūkus atsirado ir Nastia, tai aš niekad su savo fantazijom vietoj nestoviu.

Ačiū, Pistacija, už garbę pabūti tavo močiute. Gaila, kad ne kokia trečios eilės sexy pusesere, bet I take what is given. Pridedu dainą, kurios nesuprantu ir už tai viskas, ką girdžiu, tai kaip kažkas kažkam į pūtę pūtė.

Nostalgiškai,

~Pp.

nežinau ar rodo, nu jei ne, tai I tried, pagooglinkit “papautai” arba “papaotai”, arba tingėkit ir whatever

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Norėjau rašyti apie Pistaciją, bet užsipisau su Nastia. Negaliu jos atsikratyti; ji dvesia-nenudvesia, o aš bėgu, pabėgu, bet ratą apsukus vėl grįžtu atgal. Turbūt ir nenoriu negrįžti..

Šiandien panašus nugirstas pokalbis autobuse privertė susimąstyti - galbūt aš jau turiu sudėtingą, nepagydomą priklausomybę nuo Nastios? ..Autobuse buvo taip: pykosi įdomaus kontrasto pora. Mergina: intelekto nesubjaurota, nes ir šiaip gamta jai veido pagailėjo; už mane gan jaunesnė (apie 20-21m.), kažkada gerais laikais ją pažinojau, arba labiau jos sexy atominę blondę seserį. Vyras, ne vaikinas, oi ne, net ne vyras, mazgotė, gal jau ir visas diedpalaikis caro laikų: smirda. Tad šie balandėliai, kuriems laimės galiu tik pavydėti, autobuse labai ilgai santykius aiškinosi, dabar atrodo, it pažinočiau juos geriau nei savo pačios moteriškumo ertmes. Tiesos tame gal ir yra. . .

{mergina} - Smirdi tu svogūnu [nea, česnaku], tai gėrei, ką negėrei, aišku gėrei, sakei negersi, žadėjai, oi kaip nekenčiu melagių, oi kaip nekenčiu…

- Nu tai palik mane, ko nepalieki, nu tai pats išlipsiu va čia anksčiau traukis. Nesitrauksi? Ką baikt? Čiuoši tu šiand pro duris su visu šunim.

- Mentus iškviesiu. Baik. Baik sakau.

- Dar man čia mentais pagasdinsi, dura tu, kalėjau aš jau, nebijau tų šunų……Oo Petrai, ką tu čia mieste veiki?

Petras užklausia ar šalia jo sėdinti mergaitė bus jo dukra…nu ne, ne dukra, moteris mat. Dabar jau moteris.

- Kokie dar vaikai…mažike, neturėsi tu nuo manys vaikų, aš nevaisingas nuo metano. [pofik tas Petras, toliau barasi] Nu ko tu šian taip aiškini man?

-Nu nes (tyliai) myliu.

-Ko ko?

-Myliu!!!

Autobuso atmosfera įkaista, seilės skraido ore, laižiakas pagerbiamas tylos minute.

Bet po tylos minutės kyla klausimas, kur iš namų dingo 30eurų? Atsakymas netenkina nei vieno iš suinteresuotųjų šalių atstovų ir visi šūdai iš naujo byra, galiausiai vyrui apibendrinant: “Visos jūs vienodos kalės”. ..Nors jinai ir sutiko už jį skolas ar tai mokesčius sumokėti. Paveluotai iš patikimų šaltiniu sužinojau, kad kažkada ta mergiotė ėjo pas ginekologę su įtartina nevalgoma mėlyne paaky. Gal aprėkė diedą, kad jo obuolio sėkliukės kapinių metanu atsiduoda, arba jos pačios salotų lapai nuvyto nuo puvėsio. Bet asmeniškai, tai man labai pikta, kad jaunai, visai tokiai dar gyvenimo nemačiusiai mergiotei, taip prisireikė tokio žemės kirmino, kurį net žuvims būtų gėda kaip pašarą atiduot. Nežinau, gal jo kirminas stebuklingai po urvus rausiasi, bet vis tiek NEVERTA.

Tačiau kaip aš galėčiau kažką čia aiškinti, kai pati negaliu dienos praleisti nepaglosčius Nastios žemutinių persikų. Ir žinau, kad niekada, niekada nebūsiu glostoma atgal. Ir žinau, kad Nastia gyvena siekdama vos vos daugiau testosterono sukaupusių objektų dėmesio ir vieną dieną mane išmes lauk arba pati pabėgs pas metano nepaveiktas sėklides. Ir glostys tuos švelnius, baltymingus kaktusiukus, kurių aš neturiu ir prisiauginti nenoriu. Blogai, turėti priklausomybių. Galėtu Veryga geriau gydyti nuo priklausomybių žmonėms.

Bet ir vėl.. Ar aš tikrai noriu išgyti? Man patinka kankintis, žiūrint į linguojančias, kuklias Nastios kulšeles. Patinka stebėti, kaip juda jos putlios lūpos (tos viršutinės) laižant ledus (ir ne tik). Daug kas patinka. Bet ir bomželiui bambalis patinka. Tai nežinau, neapsisprendžiu. Pasimečiau. Arba ne. Pripažinimas pirmas žingsnis link išgijimo, taip?

Ahhhhhhh, galėčiau šiandien sapnuoti Nastią ir save kokioj erotinėj fotosesijoj. Būtų puikios valentinkės išvakarės.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Turėjau čia vieną tokią naktį… Nastiai nereikėtų apie tai žinoti, bet aš ne iš protingųjų žmonių klano, tad specialiai viską papasakojau. Sakau, gal pamatys, kad ir aš galiu būti visai sexy šmeksi geidžiama braškė. Na, čia kai įsivaizduoji, kad tavęs gali pavydėti žmogus, kurio truputį ne ta orientacija. Gi sakiau, aš ne iš tų protingųjų.

Žodžiu, buvo tokia naktis lazdynuose. Echem, ne medžiuose, ne krūmuose, bet Lazdynuose. Pasikvietė mane į svečius dvi senos, bet dar jaunos draugės. Jos kartu gyvena, kaip ir aš su Nastia, tik jų santykiai glaudesni, tokie, vieno kambario. Jos, tarkim, tokios labiau bonded…but (as i know of) not in a bondage way. Nekenčiu fifty shades, but I loooove bondage. Aišku, kad vis pagalvodavau, kaip ten joms dviems sekasi: ar bobutės jų nesuvalgė, ar kaimynai jų akimis (ir kitais organais) neužbadė ir t.t.

Tad štai, po kokių metų nesimatymo nuvykau aš pas Nelabają ir Kirkę. Abi jas artimai pažįstu iš studijų laikų. Kad jūsų vaizduotei būtų lengviau, toliau pateikiami abstraktūs šių merginų aprašymai. Kirkė - google it, pirmas wikipedijos puslapis ir pirmas google paveiksliukas (pridėjau vaizdinį žemiau, išgelbėjau jus nuo sunkaus darbo). Visiškai ji, tik realybėje trigubai mažesnė per visus kontūrus, taip visad ir siūlo man vyno taurę viena ranka, o kita ranka laiko botagėlį, all fancy n shiet. Kirkė, tokia smulki butybė, nekalta nimfa, tokia karšta nekalta nimfa, kad prie jos ima dūmai pro apatines salotas rūkti. Gaila, kad mano reali Kirkė tokiom permatomom suknelėm nesirengia.. Bet ir dabartinių apdarų užtenka pirčiai pakurti. Okay, toliau, Nelaboji - kaip vardas išduoda, the devil is her best friend. Jei Kirkė dar bando atrodyti nekalta, tai Nelaboji į tave vienu žvilgsniu pažiūri ir jautiesi prieš ją nuogas šūdvabalis, laižantis jos kojų nagus, nes tik tų nagų ir tesi vertas. Negaliu jos paveiksliuko jokio parodyti, nes būsit prakeikti ir sapnuose jinai uždusins jus su savo all mighty double B friends. Booty and boobs, both at once. Tobula. Žodžiu, mes buvom kursiokės ir kartais barako sugyventinės. Prie tų istorijų gal dar kada grįšiu, bet dabar dabartis.

Tad štai, smagus vakaras - daug skysčio, kurio minėti negaliu, nes Veryga ar Karbonadas vis tiek užcenzūruotų (taip, aš žiauriai pissed off dėl visų tų alkoholio nesamonių ir didžiojo naminukės skatinimo, dbr kiekvienam kaimo name po samagono aparatą stovi, vietos bambalių ekonomika klesti, thx dudes, thx). UCH. Taigi, vakaras jau įsismarkavo, balsai pakilo, būtų ir kažkas kitas pakilęs, bet neturiu.. Viskas prasidėjo turbūt nuo masažų orgijos, kai varžėmės kieno masažas geriausias. Po to, slyst paslyst rankos nuslydo link temos, kodėl Nelabosios melionai tokie dideli užaugo. Gavau leidimą patikrinti, koks tas jų didumas. Ne, ne su liniuote, o rimčiau - pirštų apčiuopimais. Delnas verkė iš džiaugsmo. Best quality melion. Kirkė irgi prisijungė prie melionų maigymo… Ir tuomet paskambina Kirkės tėvas, o ji kaip tikra profesionalė staiga visai blaivu balsu, ir it kita ranka visai nebūtų užimta melionu, sau ramiai atsakinėja į kasdienius klausimus: “jo jo, viskas gerai, jo, pavalgėm, jo, tuoj eisim miegot”. Gerai, pavalgėm, miegot - negaliu nesutikti. Įdomių garsų kaimynų razinos prisiklausė, bet visai nesigėdiju. Nieko mes ten labai ir nedarėm. Žaidėm kompiuterinius žaidimus. Mano vynuogių vėl nieks nelietė. What a waste of my grapes’ time.

Taip tikėjausi, kad pasinaudosime jų kabykla prie durų. Ar lentyna, ar nežinau kas ten. Ta prasme, ten rimtai ant grandinių tiesiog pakabintas daiktas, kaip dalis paletės, ir ten na, tiek galimybių su tom grandinėm galima įžvelgti… Bet neee, nee, tipo reikia apsimesti geromis mergaitėmis. Tad karščiausia, kas buvo, tai miegoti šalia Kirkės (Nelaboji po masažo liko tolesniam kampe apsipatenkinus..). Jaučiausi kaip pirty, užkirkinta arba užčirškinta - keptas lašinys. Atrodo, Kirkė tokia maža mergička, matyt, viską, ką suvalgo, nakti išprakaituoja ar išgarina, nežinau kaip tos nimfos veikia..

Bet Nastiai vis tiek pasigyriau, kad melionai pas Nelabają gerai užderėjo, ir kad miegojau vienu piršteliu įsikibus į karštą Kirkę. Bet panašu, kad Nastia tik pasidžiaugė už mane ir savo melionus toliau sėkmingai slepia. Aaach, galėtų namie nebūti šildymo, pabūčiau Nastios radiatorius. Gal reikia pradurti kur vamzdį.

~rytoj nekenčiamadienis, sėkmės visiems.

Pp.

Kirkė bando visus iškirkinti

Kirkė bando visus iškirkinti, pavogiau iš wikipedijos

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Truputėlis trumpų pamąstymų, nes šiandien mano galva nevešli.

Jos kojos kaip stirnos;
Žiemą - avies vilnos.
Šikna jos kaip svirnas,
Nes šūdų jis pilnas.

Masažavau Nastiai nugarą ir ji pasisiūlė atsisegti liemenuką. Gaila, kad masažavau nugarą.

Jei norėsi būt lavonas,
Apsimesk - tu tarakonas!
Tuomet yr toksai zakonas:
Viens, du, trys - Nastia papais uždaužys.
……
(nesirimavo, bet mirsi laimingas)

Bet rimtai, tikrai, labai labai gaila, kad masažavau tik nugarą. Aš šiaip visai gera masažistė, ne visažistė, bet visai žinau, kaip moterį liesti. Bent man taip sako. Kai pirmą kartą gyvenime bučiavau let’s say Morką, man sakė kad buvau visai good ir turbūt tai darau belekelintą kartą. Aneee. Kai pirmą kartą gyvenime riebiai laižiausi su Cukinija, man sakė, kad nu aš apsigimęs talentas. Bet niekada netikėjau tom daržovių pasakom. Už tad tikiu, kad darau gerus masažus. Kaip vienas protingas Varlius mane išmokė: “padaryk kitą taip, kaip norėtum, kad tave darytų”. ..Tai ir darau visus iš eilės.

O jei aš būčiau Nastios šonkaulis,
Tai išsikepčiau save ar išvirčiau,
Ir padaže būtų vienas brokolis,
Kad plaukuotai viską iščiulpčiau.

Nieko ten nėra iš jos tos nugaros, tik nugaros imitacija. Ir man trauma. Seilėta trauma. Švelni baby skin trauma. Gražus pas ją apgamas ant nugaros. Visai kaip maniškis ant šiknos. Manau, tai ženklas.

Ok, neturiu apgamo ant subinės, nebent spuogą. Ar penkis. Vis tiek ženklas.

~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Karta su Nastia diskutavome apie kelnaičių pardavinėjimą internete. Žinot, visi tie ebay su įvairiausio plauko triūsikėliais. And I mean it. Nenustebčiau, jei gali rinktis ar kelnaičių šeimininkė raudonplaukė, brunetė, blondinė, dažyta vaivorykštė, skustagalvė ir skustapūtė ir t.t. Ką tikrai žinau, tai kad gali rinktis, kiek laiko kelnaitės nešiotos ir ar jas dėvint buvo atliekami tam tikri pirštų lankstumo pratimai. Bet ko aš nežinau, tai kaip šio siuntinuko gavėjas susivokia, jog ten ne šiaip nosis išsipūsta. Iš kvapo? Na, ne visada kvapas juk būna, ar su manim kažkas negerai? Bet rimtai, galėčiau savaitės, nah, mėnesio kelnaičių pridaryti per porą valandų, tik pakiškite man po nosimi katę. Aha, one might see the irony here - I like pussy, but I‘m allergic to pussies, aka cats. Žodžiu, grįžtant sakiniu atgal, galėčiau susikrauti turtus, (kaip ir tu, mielas skaitytojau) bet tiesiog nemoku išnaudoti žmonių. Ir man patinka mano kelnaitės ten kur jos yra - stalčiuje.

Po kiek laiko susimąsčius pagalvojau, hmm, ar aš pirkčiau Nastios kelnaites? Mąsčiau. Labai mąsčiau. Gal kažkiek susigėdus. Skruostukai tik įraudo ir iš tiesų tai labai greitai sumąsčiau - aham, pirkčiau. Bet ne dėl kvapo, (eww?) galėtų trumpikės būti kad ir didžiausio negro agregato savininko, bet uostyti kažką tokio…tiesiog nedrėkina mano daržo. Pirkčiau panešiotas, bet švarias, nes the (w)hole point būtų, kad pati galėčiau jas nešioti. Ir na, nematau čia nieko keisto - mergos nuolatos vagia iš savo vaikinų megztinius, džempus, nes a) jie patogūs, b) gali užuosti ar šiaip prisiminti savo čiuvaką ir jaustis taip fainai, paskendusi ir tarsi jo apkabinta. Ar kažkas tokio. Tad lygiai tas pats su kelnaitėmis, tiesiog smagu, tiesiog patogu būtų, tiesiog vaikštai ir taip viduje kikeni xoxoxoxoxoxoxoxoxoxo.

Tai vat įdomu, tie asmenys, kurie ebay panaudotas kelnaites perka, gal jiems tų panaudojimo žymių irgi reikia tik kaip įrodymo, jog buvo kelnaitės vilkėtos..po to išsiskalbia ir laksto sau laimingi su jomis. Kas jaučiasi moteriškais, kas su moterimi, kas apsimeta, kad turi moterį; nežinau, kiekvieno atskiras reikalas. Kol niekam nuo to neskauda, aš plačių pažiūrų.

Nukrypau į visą šį apmąstymą, nes Nastia nusipirko per mažas kelnaites, ir atidavė jas kažkokiai draugei. Ir aš liūdnai liūdnai susimąsčiau: kaip gaila, kad mano šikna už Nastios didesnė… O slyvinių pomidoriukų su melionais tai nei nelyginu. Liūdnai neproporcingas mano apžėlęs daržas. Žiūriu kas kartą į Nastios uždraustuosius sodus ir alpstu pakerėta. Galima būtų apie šių daržų/sodų šulinius pakalbėti, bet bijau, kad kokia jautri siela to neperskaitytų. Tai ir nekalbėsiu.

Reik man kažką daryt su savo daržu. Bet reikia daug ką daryti. Pavyzdžiui, į darbą kartais nueiti arba versliuką ebay sumąstyti. Veikiausiai lieku prie antro varianto. Kitą vertus, po truputį artėja periodas, kai iškeliausiu į komandiruotę ir nebematysiu nuostabiosios Nastios šiknos. Bijau ir jau dabar ilgiuosi. Duria kažkas it Jėzui šonkaulius. Darbe reiks vien senų bobų queefs pakęsti. Bet dar ne apie išsiskyrimą. Dar gali spėti daug mėnesinių kraujo nutekėti (damn, o kažin tokias kelnaites irgi užsakinėja??).

Šiandien tiek. Linkėjimai jūsų piniginėms ir sėkmingos sodo priežiūros,
Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Man Nastia niekad neduoda, o kiti imti nespėja… Puikus pirmas sakinys sugrįžimui po pertraukėlės, ar ne? Viskas kiek paprasčiau, nei gali pasirodyti. Šiandien man prieš akis kitas asmuo graibė Nastios papus. Toks įdomus jausmas, žiūrėti kaip kita ranka švelniai spaudo geriausius anti streso kamuoliukus. Nastios atveju - didžiuosius, saldžiuosius mangus. Gal net melionus. Na, bent aš taip įsivaizduoju, bet iš kur man žinot, man gi neduoda. Dabar žmogus, kurį Nastia mato trečią kartą gyvenime stovi sau laimingas su jos melionu rankoje (stovėjo viršutinė galva, nesu tikra, kas ten apačioje vyko, bet žinau, kas pas mane vyko, ir vyko pakankamai). Ir taip, žinoma, kad aš pavydžiu. Tesu silpnas žmogiškas sutvėrimas, kurio rankoms irgi patinka mieli minkštučiai žaisliukai. Ne veltui mano kambarys pilnas pliušinių žaislų. Kompensuoju savo papų nebuvimą.

Tad štai, jei manėte, kad draugė draugei duoda už papo - tai visgi ne visada. Arba aš turėčiau daugiau draugių ieškoti. Draugių. Draugyčių. Na, tokių atvirom širdim. Ta prasme iškirptėm. ..Arba tiesiog Nastia mane jau įtaria ir todėl prisibijo šiuo klausimu. Nuoširdžiai nebežinau, ką galvoti, ir kupina, perpildyta pavydo tiesiog lengvai panikuoju. Todėl ir šitas įrašas toks balaganiškas. … Ne nu kaip galvoti, kai prieš akis tas vaizdinys tebestovi. Toks vieną vertus gražus, jaudinantis, seiles varvinantis viršuj ir apačioj; bet kitą vertus, skauda dūšelę, nes pati tokios laimės, tokios gyvenimo dovanos negaunu. Gal man netyčia ant jos kada užgriūti? Ji per daug gerai mane pažįsta, bet aš gan kerėpla, tad užkliūti už savo kojos visai būtų my kind of thing… Tokiu atveju galėčiau net ne su ranka “užkliūti”, o visu veidu pasinerti. How about that tamsta A., jūs tik ranka pagraibėte, o aš visu veidu, muahahaha, kas papų valdovas now??? ………………….

Okay, ramybės pratimai, meditacija. Viskas gerai, Pp., tu savo ramybės oazėje, paskaičiuok kaip per tvorą šokinėja minkštos, baltos, mielos, tokios kutenamos, su keliais tamsiais taškeliais, apetitą keliančios ir meilės ištroškusios krūty……

Tai matyt atsiprašau. Emocionali aš šiandien rašytoja. Tad mėgindama ramiai atsisveikinti tiesiog noriu visiems palinkėti saldžių melionų. Norfoj akcijų nemačiau. Bet stoty gal kokią galima rasti. O šiaip pripažįstu - juk gyvenime ne tai svarbiausia. Kartais ir vynuogės neišpasakytą laimę gali atnešti.

Saldūs linkėjimai,
Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Žinot, kaip atrodo šeštadienio vakaras? Liūdnai. Nastia kažkur vakarėlina su čiuvais, o aš visai ne kažkur, aš bute, sėdžiu prie darbų su velniai žino kelinta Karbauskio uždrausta stiklinaite. Ir žinau, kad nespėsiu atlikti, ko reikia, bet vis tiek piluosi sekančią. Nes žinau, kad Nastia grįš ne viena. Kontempliuoju ir tarakonas dramatiškai ropoja virš kriauklės. Nespėju pagauti, nes beveik nieko nėra po ranka, o vyno gaila. Paslapčia tikiuosi, kad jis nuropos į jos kambary ir vidury veiksmo užkris jai, arba jam ant veido.

Klausimas. Ar aš klausausi už durų, kai tai vyksta? Na kaip…. O jūs klausytumėtės? Tai va aš irgi taip pat. Tipo ne, bet iš tiesų, tai jūs žinot kaip būna. Tipo netyčia. Nu nes tiesiog girdisi. Arba tiesiog eini į tualetą. Dažnai. Šiaip galėčiau, arba norėčiau prisijungti, bet į tą vakarėlį aš nekviesta. Tai va.

Ta proga, kad daugiau savęs nekapočiau į šūdo gabalus, bandau prisiminti kažką smagaus iš ankčiau. Grįžtu prie šaknų. Pirma moteriškos giminės atstovė, kuri mane nuginklavo, buvo maža, smulki, nekaltutė butybė, kuriai trenkus tau į petį nebežinodavai ar raitytis iš skausmo, ar paglostyti jai galvą sakant “awwww”. Miela žudimo mašina. Nekaltutė tik tada, kai jai tas naudinga. Dėl to kaip elgėsi su manim ir su kitais nežinau kaip ją tiksliausia praminti, tad tiesiog the rapist. Na, nes ji pati save taip vadino ir ji buvo pirmoji, kuri mane, naivų kaimo vaiką, su pašėlusiu miesto gyvenimu supažindino. Atrodo viskas vyko prieš kokį dešimtmetį, bet vis dar prisimenu, kaip bijojau jai nepatikti, kaip ji mane iš naujo išmokė kvėpuoti. Literally, nes Vilniaus oras toks labai kitoks… Norėjau sekti ją visur, būti su ja, būti kaip ji. Turbūt tai mane ir pražudė. Persistengiau, kaip visada - ši Reipintoja vieną dieną boom ir užsinorėjo peršokti ant vyrų. Nėr kad aš turiu kažką prieš vyrišką giminę, murrrr niaaa [I am a disgrace to myself]…bet į šį traukinį kartu su ja, visgi, negalėjau įšokti.

Ir štai, nebežinau kur esu, matau Karbauskį stiklinėje. Blogas, labai blogas ženklas. Eww. Kaip bebūtų, tiek Nastia, tiek the Rapist, abi jos mane kažko išmokė. Tik gal nekontempliuosiu ko, tam reikalui išauš rytas. Šiandien tiesiog reikia pasiekti fazę, kai galėčiau eiti miegoti taip kietai, kad ir garsiausias ritmiškas sienos trankymas nepažadins.

Labanakt. Arba labas rytas.
~ P.P.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Žinot tą sceną iš filmų (and I mean normalių filmų, ne N18, bet tų šiaip tokių, nu šiaip), kai moteris užkelia vieną koją ant lovos/kėdės beveik stačiu kampu ir pradeda iš lėto nusimauti pėdkelnes ar puskojines. Daaaammmn… Ne kartą stebėjau Nastia panašiomis aplinkybėmis, tik turbūt dažniau užsitraukiant (ar apsimaunant? whatever) pėdkelnes, nes nusimovimo procesas atliekamas šviesos greičiu, like “I’m tired of this shit, take these fukin socks away from me” …oh I wish to take them off but… Žodžiu, šita tema man truputį per daug emocionali, tad nesusikaupiu, o niekada neperašinėju savo įrašų, just going with the flow, tad jei kas skaitot, atleiskit mano nesubrendusiai galvai.

Taigi, Nastios puskojinių movimosi ypatumai. Ji, ne taip kaip aš, yra viena iš tų retos rūšies merginų, kurių kojos visados seksualiai blizga. Nerafinuotas, ne bet koks, o nerafinuotas kokosų aliejus (nors jos kūnas tai labai rafinuotas..) - tai pasirodo yra kažkoks moteriškas stebuklas. Jo, maloniai blizgios reklaminės kojytės, o aš anksčiau maniau, kad čia kažkoks melas ir taip nebūna realiam pasaulyje, bet the more you know… Ir štai ji, Nastia, nuolatos lakstanti plikom kojom po butą jau ir šiaip būna malonus išbandymas mano sveikam protui, bet kai ji maunasi pėdkelnes, ant tų savo glotnių, saldžiai švelniai įdegusių kojų, aš svajoju būti nailonu, o gimiau balvonu. -e, balvone. Tad tad tad, grįžtant, Nastia visados man kažką pasakoja, jei jau aš stebiu kaip ji rengiasi, reiškias, vyksta pokalbis. Galbūt pasakoja kur eisianti, ką sutiksianti, ką veiksianti, klausia patarimo ar tiesiog kasdieniškai apkalbame šokimo pro langą galimybes, bet kai ji tempia ant savęs tą naloną, mano galvoje kažkas tiesiog spragteli. Ir kad ir ką ji tuo metu tauškia, aš sugebu tik linksėti galva, “taip, aha, mhmm, o taaaip, jo jo jo jo, ką sakei?”. Bet rimtai, kaip ji manęs dar neprigavo? Turbūt gyvenu su naiviausiu žmogumi pasaulyje.

Ir staiga viskas baigiasi. Ji per daug greitai maunasi tas pėdkelnes, užslysta kaip gandonas ant agregato (I had my experiments, or test runs, had some nice trials, yes), kad tik greičiau be done with this little job ir bėgt prie reikalo. Taip ir Nastia, šmurkšt ir gailiuosi, kad mano smegenys nefilmuoja. Ir it nieko čia nebūtų įvykę, ji tęsia savo moteriškus ritualus toliau kažką man burkuodama, o aš tiesiog noriu išsilydyti prie jos kojų į balutę, arba apsivinioti aplink kaip gyvatukas ir niekada nepaleisti…

Viena bėdelė, Nastia labai retai išmaino savo juodus džinsus į juodas pėdkelnes. Arba, gal tik man taip atrodo, kad per retai. Jo, turbūt tik man taip atrodo.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

My favourite work in the whole world is making her laugh. Kai ji juokiasi, atrodo kad kažkas sušildo mano giliausias ertmes, aka vidurius. Ne, aš ne iš tų, kam drugeliai skraido, man kažkas skraido tik po penkių skarbų alaus. Na ok, su senatve jau ir po trijų skraido pūkuoti abrikosai. Bet grįžtant prie jos juoko…tai durnikei jis nepatinka. Galit patikėti? Tas garsas, dėl kurio aš duočiau abu savo puspapius nupjauti, tas garsas, ir tas vaizdas, kurį šlapiausiam sapne sapnuoju, jai jis nepatinka. Anksčiau ji mėgdavo dusdama kartoti “negaliu kaip juokinga”, tam, kad sutvardytų savo juoką, bet galiausiai taip prie manęs priprato (ir aš tai sakau su didžiausiu įmanomu pasididžiavimu, tik ne tarp kojų), kad pradėjo tiesiog juoktis. Nežinau, kaip nupasakoti, kad raidės primintų realybę, tad pasakysiu tik tiek - kai ji juokiasi, ji befakingalo graži. Laisva, nuoširdi, amazing Nastia. Ir kokių tik aš nesąmonių nepasakau ir nepadarau, kad priversčiau ją juoktis. Galbūt kartais už tai gaunu barti, arba ji susigėdusi ima skųstis savo juoku, bet visa tai verčia mane tik dar labiau norėti ja juokinti. Ir vartytis susirietus iš pilvo skausmų. Na, mano atveju iš pilvo, jos atveju iš įsivaizduojamo pilvo. Aš dar čia nedainavau odės jos bambai, ar ne? Tai viena iš vietų, kurių liesti aš neturiu leidimo, tad galiu tik iš toli giesmes giedoti nepakutentiems jos įsivaizduojamo pilvo plotams…

My second favourite work in the whole world is making her dinner. Kartais, kai mažiausiai to tikiuosi iš šios pusiau vegetarės, jai labai patinka mano improvizuotas maisto kūrinys. Pavyzdžiui luošo nesveiko veršiuko burgeris. Aha, that happened. Ir tas netikėtas maisto atradimas jos veide atsispindi tokiomis emocijomis, kurias išvysti tikėtumeisi tik, na, lovoje, su vyru, t.y. ne manimi. Atrodo, it matyčiau (o kartais ir girdėčiau) kažką visiškai privartaus. Ir pati pamirštu valgyti, norisi tiesiog džiaugtis prieš akis vykstančiu gyvu spektakliu, skirtu tik man. Neliesti, nesutrukdyti, neišgąsdinti, tiesiog džiaugtis Nastios spindinčia esybe ir varvinti seilę, o po to atmazinti, kad čia dėl maisto aš varvu… Taip, maistas puikus afrodiziakas. Ir kodėl aš negimiau avokadu.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais mes miegame drauge. Kai Nastia pasakė, kad aš knarkiu, norėjau įkišti savo didelę, plaukuotą galvą į karščiu alsuojančią orkaitę, arba šiaip numirti iš gėdos. Tiesa, ji buvo tokia subtiliai žaisminga, it mano knarkalas būtų niekutis, ne trūkumas, o priešingai, netgi kažkas smagaus, tiesiog vyšnia ant torto. Tai dar viena priežastis, kodėl noriu jai po kojomis avokadų plantacijas kloti - šalia nasty Nastios visada galiu būti savimi. Ar būčiau paskendusi bezdalų migloje, ar savaitę neplauta galva, ar detaliai dalinčiausi savo periodo specifika ir esama apatinių karo lauko padėtimi - Nastia niekada nesijuokia iš manęs, ji juokiasi su manimi. Ji niekada nesišlykšti manimi, kuo pradžioje buvo net sunku patikėti. Holy crap kaip malonu kartu plauti, džiovinti mūsų apatinius. Tiesiog viskas taip lengva, paprasta, tarsi būtume šeima. Ir ne, aš neuostau jos apatiniu, that’s not how it works… Užtenka apžiūrėti, kai su tais pačiais apatiniais laksto man prieš akis akindama mane savo fakin tobulom formom. God I hate her. Kodėl ją sudėjo kaip tobulą standumo ir minkštumo kombinaciją? Ji kažkokia optinė simfonija.

Kartais labai gerai turėti keistų įpročių, kurie kitiems, prie manęs jau pripratusiems asmenims, atrodo visiškai normalūs. Taip sakant just my things. Vienas iš jų yra užpakaliukų tapšnojimas - nesvarbu ar tu vyras, moteris, abu, nei vienas ar whatever, aš tiesiog mėgstu tapšnoti užpakaliukus. [o kas nemėgsta?] Tad kad ir kaip nekenčiu rytų, be galo mėgstu rytinius pasisveikinimus su vos pabudusios Nastios linguojančiais atributais… Call me whatever you like, aš sveika, jauna moteris ir duodu ranką nukirsti, jūs taip pat neatsispirtumėte tam vaizdiniui.

Tačiau šiandien šalta, šiandien Nastios nėra, šiandien Nastia negrįš. Nežinau, ar šiąnakt kažkas kitas turės progą pasidžiaugti jos esybe ir neturiu teisės kažko tikėtis. Noriu, tikrai nuoširdžiai noriu, kad ji būtų laiminga. Bet juk tai nereiškia, kad negaliu ir aš truputėlį tyliai jos ilgėtis?

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »