BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl taip ilgai nerašiau? Gal pitypute susigėdo. O gal jau kiek laiko nematant Nastios, visas mūsų gyvenimas „prieš” atrodo it gyvenimas prieš praeitą seimo kadenciją, kai dar alaus sekmadienį po 15 val. nusipirkdavau. Lyg ir buvo tokie laikai, lyg ir pameni, kaip buvo gerai, bet dabar blaivos gyvenimo realybės prispaustas tiesiog niekuo nebetiki ir nieko nesitiki. …Tai kaip man baigėsi ta viena lemtinga naktis prieš o-tu-siaube dvi savaites? Priekalas skilo per pusę. Aš papasakosiu, o Tu nuspręsk kaip buvo.

Po to, kai išliejau Nastiai savo gėlą širdį, dar nutiko naujas paskutinis raundas, po kurio galiausiai atsigulėm pas Nastią keturiomis, o sudėjus visas galūnes tai iš tiesų dvylikomis + 3 salotos + 2 melionai + 2 vynuogės + 2 mandarinai (aš ilgai svarsčiau ir nusprendžiau, kad na galbūt visgi drįstu sutikti - yra ten ką pas mane užčiuopti ir bene gautųsi mandarinas, tas ir mažesnių). Mažoji Baronka* kažkaip įsikirkino į lovą su mumis. Turėjau įtarimų, kad dar nuo Nastios melionų palietimo dienos, nutekėjo kažkokia (ne)skaisti seilė iš jos vafelio. Ir štai, šviesa išjungta, guliu - iš vienos pusės Baronka, kuri anksčiau man sumuštinius sutepė, iš kitos pusės Nastia, kuriai aš double cheeseburgerį iškepčiau su ekstra padažo. Viskas draugiškai, Baronkos ranka ant mano šlaunies, o maniškė ant abiejų gazelių po vieną ir Nastios viena ant manosios.. The human centipede. Jei būčiau mąsčiusi, gal būčiau nustebusi, kad niekas neprieštarauja toms mano aukštyn žemyn plazdančioms rankoms. Bet nemąsčiau, tiesiog veikiau.

Žinot tas akcijas - vieną imi, antra nemokamai. Visad suveikia.

Per porą minučių nei viena iš mūsų nebeturėjo kelnaičių ir sausų pirštukų. Jei tikėjotės preliudijų ir perspėjimų, tai reikėjo tikėtis pora įrašų atgal. Abu darželiai buvo švelnūs kaip persikiukai, arba kiviai, tokie su pūkučiais…pavasariniai kačiukai! Nežinau kodėl, bet tikėjausi būti džiunglių tyrinėtoja (atogrąžų, kur giliau įlindus drėgna, jokiu būdu ne Sacharos..), o gavosi taip, kad pasivaikščiojau po minkštą, purų samanotą jaunuolyną, kur saulutė šviečia, pagulėti kviečia. Man pačiai nebuvo laiko susigėsti dėl savo kaktusų ekspozicijos. Nastia buvo kiek įsitempusi pradžioje, bet pakliūk Tu į sluoksniuotį tarp Baronkos ir pityputės - nuo smėlio iki jūros vos vienas žingsnis. O kai pasieki pirmąsias jūros putas, visad išsižioji iš nuostabos ir kūnu perbėga šiurpuliukai. Tada jau nebėra kelio atgal. Nesvarbu ar vienas pirštas ar pusė kumščio, kas pradėta reikia užbaigti. Go hard or go home - ne veltui Nastia taip visada sakydavo, netikėtai tai prisiminusi nusijuokiau jai tarp melionų. Kažkur iš aukščiau Baronka dar užklausė „kas juokinga?”, vietoj atsakymo su laisva ranka įsikniaubiau kutenti jos dosniai virš manęs atidarytos piniginės ir tarstelėjau, kad tuoj pereisiu juoktis į ją. Ir nemelavau, leidau Nastios cunamiui atslūgti, įvertinti padarinius, ir įsisiurbiau kažkur į Baronkos tuštumą. Visad bijojau netyčia šią mergaitę sulaužyti, ir visada būdavau nustebinta jos stiprybės. Dabar irgi.

Atrodo, kad kaip visada, aš esu asmuo, kuris duoda, bet neima ar negauna atgal. Na, ne visai, „duoti” sudėtinga sąvoka. Galiu tiek duoti savo paslaugas kitiems, tiek duoti save pačią kitiems. Ilgiau filologiškai neužsigalvojus - galiausiai ir mane užpuolė iš visų pusių, it hienos negyvą grobį. Tokia ir jaučiaus; imkit mane ir suėskit, I‘m all yours. Ir viskas buvo gražu. Skani, darni daržovių mišrainė. Kiekvienas odos lopinėlis turėjo savo prasmę ir net pats atokiausias plaukelis buvo ištyrinėtas. Taip, net tas kelio išvirkščioje pusėje, kur jo net neturėtų būti. Ir žodis tapo kūnu. Ir trys tapo vienu. Tik sugriebus už plaukų supratau, kas kur su manim žaidžia. Užsimerkiau, paskutinį kartą įkvėpiau..ir žinojau - kai kitą kartą atsimerksiu gaudyti oro, viskas bus pasibaigę. Buvau teisi.

Buvo taip gerai, kaip nebuvo. Ryte pabudau savo lovoje, tarp Kirkės ir Nelabosios. Kirkė nekaltai snaudė ant mano krūtinės. Nuogos, bet ir nevisai, buvau su savo etatine maike ant kurios nekaltai šviečia užrašas „lick me”. Gavau ją dovanų iš įsimintino (ne)mano gyvenimo vyro. ..Taigi, radau vieną savo ranką kažkur po Nelabosios liemenuku, o kitą ant Kirkės smagiųjų užnugario kalnelių. Praleisiu tą dalį, kai gėdingai ir nesėkmingai mėginau atsikelti, ir kai atsikėliau, ir kaip reikėjo tualeto, ir kaip reikėjo vandens burnos sausrai. Pasirodo, Baronka išvažiavo namo dar naktį. Nastia miegojo viena. Pasimetėte? Aš irgi. Jei pasakyčiau, kad viską sapnavau, būtų banalu kaip telemundo dramoje su cukinijomis, ogi nenoriu susigadinti savo kruopščiai(?) kurto nebanalaus(?) įvaizdžio. Jei pasakyčiau, kad meluoju ir viskas tėra mano tobulai didinga fantazija, kurioje noriu pasilikti…būčiau arba apgailėtina, arba nesveika. Why not both? To pripažinti nesu pasiruošusi. Tai galbūt tiesiog ir nesakysiu. Buvo taip gerai, kaip gerai nebuvo.

Svarbiausia: ryte Kirkė pasakė, kad pas mane ne vynuogės, pas mane mandarinai! Made my week. Maybe even my month.
~Pp

P.S.:
*Baronka aka buvusi The Rapist. Kažkaip paskutinės patirtys su ja privertė mane keisti jos vardą ir leido atrasti kitokią prieigą prie šio žmogaus ir to, kaip į ją žiūriu…Nebesu jos prievartaujama nekaltutė mergaičiūtė - dabar aš noriu ją suvalgyti.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Priekalo radybos (antra dalis, pagaliau nu)”
  1. Džiaugiuosi, kad buvo gerai!!! Vienaip ar kitaip, svarbu, kad buvo gerai.

  2. jo, nesvarbu kaip, bet kažkaip vis tiek gerai. Ačiū.

Komentuokite