BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Autoriaus archyvas

Praėjo savaitė ir kas man iš to, aš pisti negavus, pikta tarsi šuo. …Bet pala, o gal ir gavus? Gal. Ir. Gavus.

Praėjo savaitė ir kol pityputė voratinkliais (vėl) neapaugo, metas atiduoti duoklę blog’o dievams - tau, mielasis skaitytojai. Bet ne tik tau, šį kartą ir man - kad nepamirščiau, kad turėčiau šiaudą, prie kurio vėl galėčiau grįžti ir užsikabinti, kaip tas įkirus šūdas. Tas, kur nukara, bet taip ir nenukrenta į klozetą, ir nors šok tu su juo lambadą… Suteptinis sumuštas, sula atkimšta [ha, kuo tu mane laikai? Ne sula, o skaityk iš kitos pusės, tiesiog šiais laikais gali sakyti vagina nupista čiulpk bybį, bet neduoj Die paminėsi alkoholio vardą be reikalo - susems ir išveš, ir tave ir alkoholį, tai va, neminiu]. Pasiruošiau. Kaip sudrėkintas daržas prieš pavasarinį apsėklinimą.

Viskas prasidėjo labai nekaltai: falo formos sumuštinukai, desertai, kuriuos kūrybingoji Nastia irgi apipaišė falais; falų balionai; milžiniškas falas iš sulos buteliukų; falų pagaliukai; dainos apie falus; fališkas apšvietimas — žodžiu, tarp šitos kūjų gausybės, mano vagina liko jaustis kaip įskaudintas, daužomas, bet taip ir nepramušamas priekalas. Bet šiaip tai…priekalas turi skylutę, nedidelę, bet turi, tad neprarandam vilties!

Vakaras siūbavo, siūbavo (kaip pritvinkęs karvės tešmuo) ir įsisiūbavo. Vieną po kito ėmiau sprogdinti balionėlius su fališkais simboliais ir vietoj to ant kitų piešti kažką, kas turėtų priminti Nastios didžkukulius ir mažąją (arba didžiąją! priklauso kaip matuoji..) išangę. Tai buvo mano SUBTILUS NAMIOKAS NR. 1. — Nieks nesureagavo. Nesuprato. Ne veltui mokykloje rašiau rašinius mainais į dailės pamokos piešinius.

SUBTILIAI NESUBTILUS NAMIOKAS NR. 2. “Nastia, kaip čia karšta, tau ne karšta? Duok paimsiu tavo megztuką… OMG kokie putlūs pavydėtinai nuostabūs Odisėjo apgiedoti kunkolai. Aš niekad nesužinosiu, ką reiškia tokius turėti, duok paliest?”

NEBESUBTILUS NAMIOKAS NR. 3. “Mergos, jūs čia nakvosit, jo? Ookay, Nastia, kaip lovas dalinamės? Čiur jos pas mane miega, o aš pas tave, ok, pupa?” [nuoširdžiai nežinau, kaip ten atsirado žodis "pupa" ir kodėl šis žodis asocijuojamas su seksualiomis merginomis - juk pupų pagrindinis bruožas yra bezdalų formavimas...o po to dar sako, kad bezdėti "nemergaitiška"... may-no-fucks-ever-reach-you with your double standards, #StandForFarts]

AŠ NEŽINAU AR TAI DAR NAMIOKAS NR. 4. [kalba truputį pataisyta, logikos neieškokit, nes eina šikt ta šviežia sula buvo labai per stipri] “ašh tai nuoga miegosiu, ok? nu njas nu o kam rūpi, gi tu vis tiek mane neliesi, ir taip gereu nei prakaituot ir tau smyrdėts. ar pagalvojai kad smyrdėts skamba kaip pyzdėts? tarsi pyzda visada smyyrdi…o ką tu šiaip galvoji apie santykius su pyzda? nes aš manau, tai kad nu why not, kartą gyvenime, žinai, kol jauna pyzda, negi gaila”

TIKRAI NEBE NAMIOKAS, NU BET TIESIOG NR. 5. “ne, aš ne gay, ir o kas iš viso yra gay šioje visuomenėje? Heteroseksualūs čiuvai vaikšto su šukuosenomis, kurių gaidys išsigąstų ir kaime jiem galvą užkapotų arba [jei gaidys senesnis] infarktą gautų, bet viskas jiems gerai, nes jie ne gay. O aš turiu bene kasdien pešioti savo ūselius, kad nebūčiau vyras. Vyrams išvis ūsai nebeauga, tai apie ką mes kalbam. Su kilogramu melo turiu slėpti tai, kad per PMS’ą tampu vienaragiu, su vis tuo pačiu milžinišku spuogu ant kaktos ar smakro. Turiu norėti vaikų, bet apsimesti, kad nedegu noru įsitraukti į jų fiziologinį darymo procesą, nes geros mergaitės JUK NEMIEGA SU DEŠIMTIMIS ČIUVŲ. Taip, nemiega, minkant tešlą nėra laiko miegoti. Ir aš turiu mėgti ir mokėti minkyti pyragų tešlą, bet apsaugok rūtelę - niekas negali anksčiau laiko paminkyti manęs. Ir turiu žaisti su lėlėmis vaikystėje, bet užaugus NEBEGALIU žaisti su gyvomis barbėmis, nes tai, mat, netinkama. Tai duokit man su mašinyte žaisti nuo vaikystės, vis tiek užaugus turėsiu išmokti būti barakuda ir ieškoti pas ką kelnėse didesnis ppp-pp-p-poršo raktelis. Tad ar aš gay? NE, ne gay, gay senobine anglų kalba reiškė “laimingas” - ar aš tau tokią primenu kasdien po truputį be tikslo mirdama?

Mano priekalas skilo per pusę.

Nežinau, kiek ji (jos) išgirdo, nežinau, kiek iš tiesų to pasakiau garsiai, ir kiek tik manausi pasakiusi. O dar kiek liko nutylėta. Bet žinau, kas sekė toliau. O toliau bus antra dalis. Kažkada, kai jausiuosi pakankamai gay, kad galėčiau rašyti.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Ne, aš neprapuoliau į vaginą. Gal ir įpuoliau, bet prapult neprapuoliau.

Tam, kodėl neparašiau apie savo savaitgalį, žinoma, yra priežastis. Galbūt tik šiandien išsiblaiviau; galbūt per daug skaudu prisiminti, kaip Nastia man nedavė jos melionų paliesti; galbūt mane primušė Nelaboji už tai, kad Kirkę iškirkinau; galbūt vis dar esu euforijoje po nuostabaus nuotykio Nastios lovoje ir šis blog’as neteko prasmės, nes mano uždraustoji liubov iš tiesų pasirodo visai gaivališkai įgyvendinama; galbūt nieko ten iš tiesų nebuvo; galbūt tiesiog nežinau, kaip apie tą didingą orgiją kalbėti, nes tai reikėjo pamatyti (ir pajausti mmm), o žodžiai čia beprasmiai; galbūt aš jums visiems meluoju tiesiai į dūdą; galbūt visi išvardinti variantai; galbūt nei vienas variantas ir aš tiesiog lazy little shit.

Čia taip trumpai, pajaučiau norą pasiteisinti, jei kažkam rūpi. Ir vis dar neparašysiu, kaip tas savaitgalis baigėsi. Intrigėlė - panelė vaginėlė tamstai įgėlė. Dar nesijaučiu morališkai tam pasiruošusi, žinot, reikia, kad aistros nuslūgtų ir galėčiau viską racionaliai įvertinti. Tik tada - sudeliojusi į dėžutes, o dėžutes į stalčiukus, o stalčiukus į spintą - tada parašysiu, kaip ten kas baigėsi arba prasidėjo.

O kol kas tik tiek. Trumpai, kaip greitukas: išėjus į dar vėsų mišką atsipalaiduoti atsigaivinant iš jauno, bet stipraus, stačio kamieno išspaudus šviežią ssssulą. Mmm klevų sula, niam.

Pavasarėjanti,
~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Ką man, kaip moterai mylinčiai moteris, reiškia kovo 8 d.? Ogi užsispyrusiai sakyčiau, kad nepatinka, nes (dažniausiai) nemėgstu gėlių. Patiks, kai per vyrų dieną visos taip pat draugiškai ir vyrus sveikinsime: dovanosim jiems po kokią rūkytą žuvį, gėlę, su kuria jie nežinos ką veikti ir padovanos atgal, ar tiesiog papustysime ir praskėsime savo salotas. Ir šiaip turiu cinišką?nihilistinę?pesimistinę?, bet tiesiog realistiškai praktišką (ir net visai teigiamą, iš mano pusės) nuomonę - vyrai moteris sveikina tam, kad gautų jų papajas lyžtelti. Aš asmeniškai jų vietoj taip daryčiau… Ir šiaip, kad gėlėmis paglostydamas galėtum užčiaupti tą jos skardžią gaigalynę savo agurku. Tuo tarpu moterys vyrų su vyrų diena nesveikina, nes žino, kad vien piršteliu pamojavus gaus pažaisti su skylamušiu.

Tad štai tokiomis mintimis atsibundu kovo 8 dieną. O tada išėjus į lauką pasijaučiu kaip pavasarį laukinėj tulpių pievoj. Gražu, turiu pripažinti, net miela. Traukinio mašinistas bene pirmą kartą pro senas kolonėles prabyla suprantamu, lėtu, negergždžiančiu balsu ir pasiūlo visoms moterims nusišypsoti. Mašinistas egzistuoja, traukinys nėra valdomas auto piloto, the more you know.

Didysis klausimas: ar aš pasveikinau Nastią? Aha, padovanojau jai tai, ko labiausiai reikia pilnaverčiui gyvenimui pasiekti - dešros. Nastia išranki dešroms, bet kokios nevalgo, jei valgytų, tai tik prabangią švedišką. Bet švediškos nedovanojau, padovanojau laiko patikrintą kaimietišką mėsgalį. Galės mergaitė pasidžiaugti, susipažinti, koks yra tikro, Lietuvoje brandinto paršo dešrigalis. Natūralus, namų gamybos. Pati savo rankeles pridėjau formuodama šią dešrą į storą, pailgą mėsos meno kūrinį. Taip, tai mano pasididžiavimas. Dar dabar prieš akis stovi tas didingas vaizdinys: pilnas katilas malimui paruoštos mėsos ir eilė žarnokų tampančių riestomis dešrikėmis. Deja, prisiminus stovi ir česnako kvapas palei nosį. Nemėgstu česnako. Bet imu suprasti, kad nemėgstu tik kvapo, kita dalis visai reikalinga ir naudinga gyvenime. Kaip ir vyrai. Gali jų nemėgti, gali ant jų pykti, bet pripažink (tu sena bjauri boba iš R. raidės), kad reikia tau to vyro. Reikia. Mačiau aš bobas be vyrų. Tiksliau girdėjau kaip jų užrauktas svogūnas už pusės kilometro rėkia it kūdikis be soskės. Aišku, vyrą puikiai gali atstoti moters alternatyva, pavyzdžiui, AŠ. Bet niekaip Nastios tuo neįtikinu.

Skaudžiausia turbūt, kad esu girdėjus ne kartą „oi su tavim tai nors iki gyvenimo galo gyventi” - ir ką veikti? Alų gerti, o po to tuos pačius butelius panaudoti salotos brandinime PASISLĖPUS ATSKIRUOSE KAMBARIUOSE? Tai gal ne. Go hard or go home, kaip Nastia pasakytų. Taip, kad vat turbūt gana. Valio, kovo aštuntoji. Laisvė Tavo vaginai, vaikščiok be triūsikėlių, leisk jai įkvėpti saldžiai vėsaus kovo oro. Tegu pasikalba su draugėmis, aptaria žiemos vargus, pradeda nusiteikti vasaros ištampymo sezonui.

Susiplanavau savaitgaliui vakarėlį. Arba išprievartausiu kažką (ir tada nuo atsakomybės pabėgsiu į „komandiruotę”), arba tikėsiuos, kad mane išprievartaus. Kadangi antroji fantazija neveiksni kaip mano skrandis antrą išgertuvių dieną - teks iniciatyvos imtis pačiai. Taip ir žinokitės, paskutinis savaitgalis su Nastia. Ir visoblogo. Ir baigta. Go hard or go work abroad. Or in the countryside. Same as abroad, just not the good, luxurious kind of abroad. Nieko gero neišeis, bet pityputė can still hope. Right? O po to viskas, kas liks, tai apgailėtinas įrašas „na kaip aš melionų pasiilgau”. O tada dar eilė tokių pat apgailėtinų įrašų: „Nastia šiand čiuju kažkieno mėsą valgo”, „Kai Nastia neatrašo ir neatsiunčia selfio su mėsa burnoj”, „Kodėl aš neturiu mėsos?”, „Ketinu tapti mėsininku”, „Pitypute ir jos nauja gyvenimo aistra: dongų instagramas”. Manote, kad juokauju. Bet aš rimtai. Pranašauju ateitį.

Tuoj savaitgalis. Būna grybų karas, o čia bus daržovių ir vaisių balius. Tikiuosi iki karo nenuves. Bet argi turiu ką prarasti?
Viltingai, bet be Viltės,
~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais manai, kad pažįsti žmogų, bet iš tiesų bybį pažįsti. Kažkaip bijau, kad šitas įrašas bus ne apie Nastią. O gaila, Nastia visada mane pralinksmina. Arba aš ją. Nebežinau. Kai ilgai pažįsti žmogų, imi su juo supanašėt. Ar pajaučiat, kaip imat mėgdžioti jos/jo dažnai kartojamas frazes/žodžius? Potraukį į smailus arba gif’us? Po kiek laiko ima patikti patiekalas, kuris anksčiau buvo skrandžio juodajame sąraše? Arba atsiranda nauji įpročiai, tarkim, užsidaryti tūliko duris. Arba priešingai. Taip ir man ne kartą pasijautė, kad gyvendama su Nastia pati tampu Nastia. Tik mano vynuogės melionais netapo, bet čia jau seniai prarasta lysvė.

Vynuogės vynuogės vynuogės. Kai kurios panos verkia augindamos vynuoges (aš), kai kurios pirkdamos vynuoges (and I love you for that). Kai kurios verkia, nes verkti smagu. Kai kurios, nes tikisi būti paguostos. O ko tu (ir tu, ir tu) tikiesi, kai perskaitai mano įrašą? Rašai man, kaip tau patiko, kaip lauki kitos pasakos ir kaip net tavo vyrui SMIDRAS geriau prieš miegą stovi mano dėka — bet, o tačiau visgi nesugebi paspausti paprasto mygtuko, ne to mėlyno, kur prakeikti FB demonai skraido, bet paprasto blog’o sistemos paspaustuko, nuo kurio niekas labiau nei paprastai nesuseks, kad tavo interneto istorijoje yra kažkokių šūdų skaitymas. Jei manai, kad rašau dėl savęs, tai klysti - rašau tau. Ir tau. Ir dėl tavęs. Na, gerai, truputį ir dėl savęs, bet nedaug. Dėl savęs grįžčiau prie individualaus rašymo, kaip kad čia The Rapist buvo pasiūliusi. Beveik susiviliojau. Nes motyvacija krinta. Arba krentu aš, taip irgi gali būti. Aš dažnai krentu, tik ne į ten, kur norėčiau (insert creepy smile here).

Jeigu manai, kad čia buvo piktos kraujuojančios salotos įrašas - tu teisus, bet taip pat ir ne. Nemėgstu, kai žmonės laiko save per daug teisiais. Teisybė reliatyvi. Mano tiesa, nebūtinai tavo tiesa. Todėl truputį jus palepinsiu ir atskleisiu paslaptį, kuri jokia ne paslaptis - man liko labai nedaug laiko gyventi su Nastia. [tai štai kur mano irzlumas pakastas, ogi niežti tarpvagį ir Nastia nepakaso, greičiau jau mane pakas po žeme]. Bent iki rugsėjo nebegyvensim kartu. Siaubas, jo, žinau. O nuo rugsėjo ir jos gyvenime gali naujas daržas atsirasti. Bijau, išties bijau, kad užsinorės ši gulbė skraidyti. Gerai, kol dar galvoja, kad yra višta. Buk buk buk.

Aišku, kad viskas neaišku. Reiktų gal kokias atsisveikinimo išgertuves padaryti. Reiktų pasikviesti visas savo gyvenimo moteras ir ištaškyti Itališką vyną, ir maudytis pomidoruose, ir miegoti kaip šprotas konserve. Niekad nesupratau, kodėl šitas posakis (apie silkes statinėse, o gal silkes trūlike, o gal net ne silkes?) turi neigiamą reikšmę. Gi tiek galimybių! Puikiai gali pasiaiškinti, kad netyčia ant arbūzų atsigulei ir netyčia jos pasiflorą paglostei, ir tikrai labai netyčia jos litį pakutenai. Ar valgėt kada litį? Įdomus nedidelis vaisius, kurį reikia labai atsargiai paimti, praskėsti, net ne praskėsti, gal labiau pralupti, kad į paviršių kažkiek išlįstų, tuo metu gali kažkiek balsvos sultys nubėgti (balsvos ar bespalvės - nėra laiko suprasti ir gilintis į spalvą, gilintis reikia į valgomą minkštimą) ir tuomet reikia tiesiog iščiulpti nedidelę mėsingą dalį aplink kietą mažutį kauliuką. Gal kiti kitaip valgo, nesu dar ekspertė, aš pirmą kartą valgiau. Ir Nastiai daviau. Maximoje nesenai nuolaida buvo. Keista, bet geriausiai juos valgyti sekėsi mano broliui. ..gal ir nekeista.

Ah, tiesa, kalbėjau apie tai, kad kartais manaisi pažįstąs žmogų, bet iš tiesų tai bybį pažįsti. Vat va taip ir su manim yra. Aš empatiška iš egoizmo. Turėčiau kažkaip atsisveikinti, turėčiau, galėčiau iškelti orgiją, bet būsiu eilinė tinginė ir tiesiog tyliai pasišalinsiu. Tik ne iš čia, ne, jums dar taip nepasisekė. Čia galėsiu apie seną, suvytusią ir prašvinkusią viršininkės papają rašyti. Ir verkti, kaip Nastiai be manęs gerai. Nes verkti pasirodo moku.

Ir vis dėlto parašiau apie Nastią. Gerai, dar nepabėgau, dar galima. Jei komentaruose pasiūlytumėte (ir įrodytumėte, kad egzistuojate), kaip paskutinę naktį išnaudoti Nastią, būčiau gal visai ir dėkinga. Tingėsiu, bet o gal? Ji, regis, visai nuliūdo, kad aš išvažiuoju. Gal čia mano paskutinė proga? Cha. Cha. Net vynuogės kinkuoja iš juoko.

Apie kažką,

~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »

Visur aplinkui buvo raudona, daugelis sakytų, kad kaip po karo, aš sakyčiau, kad kaip raudonajam drakonui praslinkus patalyne, arba kaip mano balandėlis triūsikuose, kai pamirštu jį pakeisti tą vieną lemtingą kartą per mėnesį. Visur buvo raudona. “Iš karto pagalvojau, jog tai mano mėgstamiausia spalva, nors nebežinau ar tai tiesa.” Per daug įpratau visiems sakyti, kad raudona spalva yra mano mėgiamiausia, tad nebesusimąstau ar tai tiesa. Galbūt tas pats ir su Nastia? Taip įpratau jos norėti, kad nebežinau, kaip galima nebenorėti. Ir tuo pačiu, buvau tokia susitaikiusi su Nastios buvimu nepasiekiama uždrausta rojaus uoga, kad nustojau svajoti apie “o kas jeigu”. Kaip iš viso reiktų perlipti per savo gėdas ir tai padaryti su mergina iš playboy viršelio? Turbūt atsakymas būtų - tamsoje. Kaip dažniausiai ir būna. Viskas labai gražu tamsoje. Žvaigždės, mėnulis, AŠ graži tamsoje. Bet tamsoje negalėčiau į Nastią pasižiūrėti ir ja pasidžiaugti. Kažkokia nepilnavertė patirtis gautųsi. Ot ir nėr teisibybės.

Okay, toliau, KUR tai daryčiau? Na, veikiausiai bet kur, kur ji sutiktų. Kad ir sniege. Ant skardžio (nors bijau aukščio), H&M persirengimo kabinoje (nors bijau parduotuvių), tavo namuose, vidury miško, tarp skruzdžių, ant skruzdžių, po skruzdėm, su skruzdėm. Tik visų filmų (ne tik porno) išgirtas automobilio kapotas kažkaip niekada neviliojo, nes jis arba užpakalį svilinančiai karštas, arba ledinis (sutrauktų atvirą salotą į užrauktą šiknaskylę), arba tiesiog nepatogiai nuožulnus. Bet vis tiek norėčiau, turbūt verta išmėginti. Ir svarbu su kuo, o ne kur.

Nes kartais vaisius atitinka kotą ir būna žmonių su kuriais atrandi tobulą ritmą. Judate atskirai, bet ir kartu, it vienas organizmas. Palaimingoje harmonijoje. Staiga viskas tampa dvigubai lengviau, paprasčiau. Kiekvienas dinamiškas judesys tampa natūraliu. Rodos, net ir kvepuojate į tą patį taktą. Taip man buvo su Nastia, tuos porą stebuklingų ir, deja, vienintelių kartų. Rudenį. Drėgną rudenį. Kai kartu bėgiojome. Labai retai pasitaiko bėgiojimo partneris, kurio tempas man taip tiktų.

Visur aplinkui buvo raudona. Dramatiškai raudona. Seksualiai raudona. Grėsmingai raudona. Tiesiog raudona, nes pamečiau pomidorų padažo stiklainiuką. Slydo slydo ir išslydo, tada išsitaškė, žinot, kaip būna. Taip gavosi pica su tona padažo aplinkui. Arba 500 gramų, kas kai kuriame kontekste gan arti tonos.

Sveikstanti,

~Pp.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Šalta. Nastia įlenda į mano dvokiančią tamsos irštvą ir švelniai mane užklosto savo piršteliais. Jinai žino, kaip tai daryti. Uždeda papildomą antklodę. Apsimetu, kad miegu. Galbūt dar neišeis, galėtų pasilenkti ir patikrinti ar dar kvepuoju.

- Žinau, kad nemiegi.

- Nes neknarkiu?

- Panašiai. Nenori, kad lemputes įjungčiau?

Pakraipau galvą, bet akys nejudėdamos žiūri į vieną tašką tarp jos melionų (kodėl visos Nastios naminės maikutės su iškirpte?). Jos balsas švelniai mane glosto. Turbūt vienintelis garsas, kurį gripo metu galiu pakęsti. Nastia prisėda ant lovos kampučio, uždeda savo vėsų delną man ant pulsuojančios sudrėkusios gaktos. Kaktos, dammit, kaktos. Aišku, kad kaktos. Dešinė Nastios veido pusė apšviesta iš koridoriaus krintančios šviesos man šypsosi.

- Juokinga, kad aš pagaliau mirštu, ane? -klausiu.

- Tu ne alkana? -išsisuka ji nuo atsakymo.

- Norėčiau norėti, bet negaliu.

Norėčiau tave suvalgyti, bet šiaip tai ne, ačiū, gerklė nepasiruošusi nuryti. Geros mergaitės nesispjaudo. Ji plačiau išsišiepia ir išbėga virtuvėn. Jau aišku - kažką sugalvojo. Girdžiu, kaip atidaro šaldiklį. Galbūt grįš su ledukais ir pagaliau ant mano karščiuojančio kūno žaisim katę ir pelę? Arba dvi kates. Tikrinsim, kur katytės (ne)sueina? Iš dalies neklydau. Grįžo su ledais. Viena porcija, tokia pailga, ant pagaliuko, fališka, you know. Pala, rimtai? Ką ji su juo veiks..ta prasme, kodėl ji į mane taip žiūri? Ar čia anktyva gimtadienio dovanėlė bus, čia rimtai? Aš kliedžiu? Man jau visai blogai? Ar man užmigti pavyko ir dabar bus porno preliudija? WHATAFAK ji rimtai išlupo tą ledą ir sėlinančiai prie manęs artėja, sėdasi ant lovos, uždeda ranką man ant šlaunies, kita ranka sugniaužia ledo pagaliuką, vis dar įsmeigusi savo akis į mane ir nieko taip ir netarstelėjusi iš lėto sukiša ledą į…savo, na, deja, ne salotą. Kad jūs žinotumėt, kokios putlios jos lūpos. Mano dvi lūpos, kaip jos viena. Ant jos lūpų galėtum šokinėti, kaip ant debesėlių. Iš jų būtų galima daryti natūralaus pluošto pagalves. Nežinau, kiek vaikystėje jinai turėjo čiulpti čiulptukų, taip vadinamų soskių, kad šitaip lūpos pasipūstų. Nudvėsčiau iš pavydo, jei nedvėsčiau iš gripo.

Tai vat. Pakartojo porą kartų šį savo vikrų manevrą, aišku, pas mane nieks vizualiai nepasistojo, nebent serbentai. Bet per megztinius vis tiek nesimatė.

- Čia paskutiniai ledai, taip? -bandžiau skambėti pikta, bet kaip Nastia pasakytų, tiesiog cyptelėjau savo mergaitišku balseliu.

- Mhmm, tu vis tiek nenusipelnei. Einu šalin, kol dar dūxė neapkrėtei.

..Ir atsistojusi tarpduryje toliau akivaizdžiai mėgavosi varvančiu malonumu. Kažką kažkada jinai tikrai padarys….laimingą.

- O kai tikrą blowjob’ą darysi irgi galėsiu žiūrėti pro rakto skylutę?

- Eik šikt, -”labai rimtai” tarusi nusisuko ir paskui save uždarė duris.

Nusišypsau sau ir toliau apsimetu, kad neegzistuoju savo prakaito patale. Taip ir stumiu dieną iš dienos kutenama. Tik dienų lieka vis mažiau. Galėtų ir labiau pakutenti. Viską skauda, nežinau kaip užmigti, prieš miegą skaičiuosi per tvorą šokinėjančias dvi lupytes. Gaila, kad ledai baigėsi.

Linkiu sveikatos,

~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

“Turėjau aš čia tokią studentę”…pasakytų senas profesorius su gašliu šypsniu ir mįslinga ugnele akyse. Na, aš dar ne profesorė ir net ne daktarė, bet turėjau čia tokią studentę. Senokai jau, gaaaan senokai, kai dar bakalaure mokiausi ir kasdien galėjau lakstyti tarp, už, prieš, beveik po filologiniais sijonais.

Tad buvo viena tokia Pistacija. Buvau jos “vadė”, kitaip tariant, buvau ją uždominavus ir ji turėjo vykdyti keisčiausias mano paskirtas užduotis ir svajones. Ar bent aš to norėjau. Graži gazelė, tokia prancūziško subtilumo, švelnios baltos odos, tamsesnių plaukų, žydrų akių (skendau ir skendau, kaip vaikas jūroje) ir natūraliai papūstom lūpytėm, į kurias taip ir norisi įsisiurbti. Žodžiu, tiesiog Pistacija - objektas, kurį pamatai ir viskas, ką gali padaryti, tai praskėsti ir suvalgyti. Deja, ši Pistacija buvo viena tų užsispyrusių, kurias randi visiškai užsidariusias, neturinčias nei mažiausio plyšelio, nors tikėjaisi ir ne tam 5eurus mokėjai, kad rastum čia kažkokią nepasiekiamą ponią, nu siutas ima vien pagalvojus. Tada turi du variantus: 1)pasiimti plaktuką ir ją sutraiškyti; 2) bandyti su savais dantimis sutraiškyti, bet šio proceso pasekoje ir ją sugadini, ir savo dantį nuskeli. Arba tik savo dantį suskaldai, priklauso nuo dantų. Mano atveju: išspjaudyčiau pusę savo krūminių dantų, o pistacija liktų neįbrėžta.

Tad taip ir su šia Pistacija buvo. Kybink ją nekybinus, tik pati nagus nudegsi, o prancūziška madmuazelė liks nepasiekiama už savo šarvų… Tiesa, ji švelniai pražiodavo savo persikines lūpytes ir skleisdavo dieviškai orgazmiškus garsus, kai masažuodavau jos galvą. Aš giliai giliai įsirausdavau į tą mielą jos galvelę ir galėdavom taip praleisti kokias 15 minučių. P-e-n-k-i-o-l-i-k-a minučių vos ne kasdien buvau ant ugnies čirškinamas šašlykas, o tada ateidavo jos vaikinas, užtrenkdavo mane atgal į šaldiklį ir ją išsivesdavo. Ir taip sakant tik by*ys žino, kokia ten Pistacija toliau būdavo.

Norėčiau sakyti, kad dar dabar prisimenu jos aromato likučius ant savo pirštų, bet, deja, niekad nebuvau stipri kvapų srityje. Jau visiškai supuvusi silkė prieš nosį turėtų būti, kad mane paveiktų. Žinau, kad Pistacijos plaukai visada būdavo šviežiai išplauti, bet niekada taip ir nepaklausiau, koks ten šampūnas mano burną drėkina. [Nes saldus buvo, seiles varvinau.] O gal tiesiog jos feramonai man nosį kuteno.

Galiausiai pasiekėme levelį, kai ji mane ėmė vadinti savo močiute. Sexy as fuck, right? Sutrypė ir su srutomis sumaišė paskutinius mano libido likučius. Na, bet kai nieko nesitiki, tai ir salotos neskauda. Be to, visad šalia buvo Kirkė, kurią prieš ar po paskaitų galėjau švelniai pakirkinti tamsiuose universiteto rūsiuose Nelabajai stebint arba ne, taip išliejant visą savo frustraciją dėl Pistacijos ant nieko nenutuokiančios (o gal ir nutuokiančios, tiesiog nu kam rūpi..) Kirkės vynuogyno. O netrūkus atsirado ir Nastia, tai aš niekad su savo fantazijom vietoj nestoviu.

Ačiū, Pistacija, už garbę pabūti tavo močiute. Gaila, kad ne kokia trečios eilės sexy pusesere, bet I take what is given. Pridedu dainą, kurios nesuprantu ir už tai viskas, ką girdžiu, tai kaip kažkas kažkam į pūtę pūtė.

Nostalgiškai,

~Pp.

nežinau ar rodo, nu jei ne, tai I tried, pagooglinkit “papautai” arba “papaotai”, arba tingėkit ir whatever

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Norėjau rašyti apie Pistaciją, bet užsipisau su Nastia. Negaliu jos atsikratyti; ji dvesia-nenudvesia, o aš bėgu, pabėgu, bet ratą apsukus vėl grįžtu atgal. Turbūt ir nenoriu negrįžti..

Šiandien panašus nugirstas pokalbis autobuse privertė susimąstyti - galbūt aš jau turiu sudėtingą, nepagydomą priklausomybę nuo Nastios? ..Autobuse buvo taip: pykosi įdomaus kontrasto pora. Mergina: intelekto nesubjaurota, nes ir šiaip gamta jai veido pagailėjo; už mane gan jaunesnė (apie 20-21m.), kažkada gerais laikais ją pažinojau, arba labiau jos sexy atominę blondę seserį. Vyras, ne vaikinas, oi ne, net ne vyras, mazgotė, gal jau ir visas diedpalaikis caro laikų: smirda. Tad šie balandėliai, kuriems laimės galiu tik pavydėti, autobuse labai ilgai santykius aiškinosi, dabar atrodo, it pažinočiau juos geriau nei savo pačios moteriškumo ertmes. Tiesos tame gal ir yra. . .

{mergina} - Smirdi tu svogūnu [nea, česnaku], tai gėrei, ką negėrei, aišku gėrei, sakei negersi, žadėjai, oi kaip nekenčiu melagių, oi kaip nekenčiu…

- Nu tai palik mane, ko nepalieki, nu tai pats išlipsiu va čia anksčiau traukis. Nesitrauksi? Ką baikt? Čiuoši tu šiand pro duris su visu šunim.

- Mentus iškviesiu. Baik. Baik sakau.

- Dar man čia mentais pagasdinsi, dura tu, kalėjau aš jau, nebijau tų šunų……Oo Petrai, ką tu čia mieste veiki?

Petras užklausia ar šalia jo sėdinti mergaitė bus jo dukra…nu ne, ne dukra, moteris mat. Dabar jau moteris.

- Kokie dar vaikai…mažike, neturėsi tu nuo manys vaikų, aš nevaisingas nuo metano. [pofik tas Petras, toliau barasi] Nu ko tu šian taip aiškini man?

-Nu nes (tyliai) myliu.

-Ko ko?

-Myliu!!!

Autobuso atmosfera įkaista, seilės skraido ore, laižiakas pagerbiamas tylos minute.

Bet po tylos minutės kyla klausimas, kur iš namų dingo 30eurų? Atsakymas netenkina nei vieno iš suinteresuotųjų šalių atstovų ir visi šūdai iš naujo byra, galiausiai vyrui apibendrinant: “Visos jūs vienodos kalės”. ..Nors jinai ir sutiko už jį skolas ar tai mokesčius sumokėti. Paveluotai iš patikimų šaltiniu sužinojau, kad kažkada ta mergiotė ėjo pas ginekologę su įtartina nevalgoma mėlyne paaky. Gal aprėkė diedą, kad jo obuolio sėkliukės kapinių metanu atsiduoda, arba jos pačios salotų lapai nuvyto nuo puvėsio. Bet asmeniškai, tai man labai pikta, kad jaunai, visai tokiai dar gyvenimo nemačiusiai mergiotei, taip prisireikė tokio žemės kirmino, kurį net žuvims būtų gėda kaip pašarą atiduot. Nežinau, gal jo kirminas stebuklingai po urvus rausiasi, bet vis tiek NEVERTA.

Tačiau kaip aš galėčiau kažką čia aiškinti, kai pati negaliu dienos praleisti nepaglosčius Nastios žemutinių persikų. Ir žinau, kad niekada, niekada nebūsiu glostoma atgal. Ir žinau, kad Nastia gyvena siekdama vos vos daugiau testosterono sukaupusių objektų dėmesio ir vieną dieną mane išmes lauk arba pati pabėgs pas metano nepaveiktas sėklides. Ir glostys tuos švelnius, baltymingus kaktusiukus, kurių aš neturiu ir prisiauginti nenoriu. Blogai, turėti priklausomybių. Galėtu Veryga geriau gydyti nuo priklausomybių žmonėms.

Bet ir vėl.. Ar aš tikrai noriu išgyti? Man patinka kankintis, žiūrint į linguojančias, kuklias Nastios kulšeles. Patinka stebėti, kaip juda jos putlios lūpos (tos viršutinės) laižant ledus (ir ne tik). Daug kas patinka. Bet ir bomželiui bambalis patinka. Tai nežinau, neapsisprendžiu. Pasimečiau. Arba ne. Pripažinimas pirmas žingsnis link išgijimo, taip?

Ahhhhhhh, galėčiau šiandien sapnuoti Nastią ir save kokioj erotinėj fotosesijoj. Būtų puikios valentinkės išvakarės.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Turėjau čia vieną tokią naktį… Nastiai nereikėtų apie tai žinoti, bet aš ne iš protingųjų žmonių klano, tad specialiai viską papasakojau. Sakau, gal pamatys, kad ir aš galiu būti visai sexy šmeksi geidžiama braškė. Na, čia kai įsivaizduoji, kad tavęs gali pavydėti žmogus, kurio truputį ne ta orientacija. Gi sakiau, aš ne iš tų protingųjų.

Žodžiu, buvo tokia naktis lazdynuose. Echem, ne medžiuose, ne krūmuose, bet Lazdynuose. Pasikvietė mane į svečius dvi senos, bet dar jaunos draugės. Jos kartu gyvena, kaip ir aš su Nastia, tik jų santykiai glaudesni, tokie, vieno kambario. Jos, tarkim, tokios labiau bonded…but (as i know of) not in a bondage way. Nekenčiu fifty shades, but I loooove bondage. Aišku, kad vis pagalvodavau, kaip ten joms dviems sekasi: ar bobutės jų nesuvalgė, ar kaimynai jų akimis (ir kitais organais) neužbadė ir t.t.

Tad štai, po kokių metų nesimatymo nuvykau aš pas Nelabają ir Kirkę. Abi jas artimai pažįstu iš studijų laikų. Kad jūsų vaizduotei būtų lengviau, toliau pateikiami abstraktūs šių merginų aprašymai. Kirkė - google it, pirmas wikipedijos puslapis ir pirmas google paveiksliukas (pridėjau vaizdinį žemiau, išgelbėjau jus nuo sunkaus darbo). Visiškai ji, tik realybėje trigubai mažesnė per visus kontūrus, taip visad ir siūlo man vyno taurę viena ranka, o kita ranka laiko botagėlį, all fancy n shiet. Kirkė, tokia smulki butybė, nekalta nimfa, tokia karšta nekalta nimfa, kad prie jos ima dūmai pro apatines salotas rūkti. Gaila, kad mano reali Kirkė tokiom permatomom suknelėm nesirengia.. Bet ir dabartinių apdarų užtenka pirčiai pakurti. Okay, toliau, Nelaboji - kaip vardas išduoda, the devil is her best friend. Jei Kirkė dar bando atrodyti nekalta, tai Nelaboji į tave vienu žvilgsniu pažiūri ir jautiesi prieš ją nuogas šūdvabalis, laižantis jos kojų nagus, nes tik tų nagų ir tesi vertas. Negaliu jos paveiksliuko jokio parodyti, nes būsit prakeikti ir sapnuose jinai uždusins jus su savo all mighty double B friends. Booty and boobs, both at once. Tobula. Žodžiu, mes buvom kursiokės ir kartais barako sugyventinės. Prie tų istorijų gal dar kada grįšiu, bet dabar dabartis.

Tad štai, smagus vakaras - daug skysčio, kurio minėti negaliu, nes Veryga ar Karbonadas vis tiek užcenzūruotų (taip, aš žiauriai pissed off dėl visų tų alkoholio nesamonių ir didžiojo naminukės skatinimo, dbr kiekvienam kaimo name po samagono aparatą stovi, vietos bambalių ekonomika klesti, thx dudes, thx). UCH. Taigi, vakaras jau įsismarkavo, balsai pakilo, būtų ir kažkas kitas pakilęs, bet neturiu.. Viskas prasidėjo turbūt nuo masažų orgijos, kai varžėmės kieno masažas geriausias. Po to, slyst paslyst rankos nuslydo link temos, kodėl Nelabosios melionai tokie dideli užaugo. Gavau leidimą patikrinti, koks tas jų didumas. Ne, ne su liniuote, o rimčiau - pirštų apčiuopimais. Delnas verkė iš džiaugsmo. Best quality melion. Kirkė irgi prisijungė prie melionų maigymo… Ir tuomet paskambina Kirkės tėvas, o ji kaip tikra profesionalė staiga visai blaivu balsu, ir it kita ranka visai nebūtų užimta melionu, sau ramiai atsakinėja į kasdienius klausimus: “jo jo, viskas gerai, jo, pavalgėm, jo, tuoj eisim miegot”. Gerai, pavalgėm, miegot - negaliu nesutikti. Įdomių garsų kaimynų razinos prisiklausė, bet visai nesigėdiju. Nieko mes ten labai ir nedarėm. Žaidėm kompiuterinius žaidimus. Mano vynuogių vėl nieks nelietė. What a waste of my grapes’ time.

Taip tikėjausi, kad pasinaudosime jų kabykla prie durų. Ar lentyna, ar nežinau kas ten. Ta prasme, ten rimtai ant grandinių tiesiog pakabintas daiktas, kaip dalis paletės, ir ten na, tiek galimybių su tom grandinėm galima įžvelgti… Bet neee, nee, tipo reikia apsimesti geromis mergaitėmis. Tad karščiausia, kas buvo, tai miegoti šalia Kirkės (Nelaboji po masažo liko tolesniam kampe apsipatenkinus..). Jaučiausi kaip pirty, užkirkinta arba užčirškinta - keptas lašinys. Atrodo, Kirkė tokia maža mergička, matyt, viską, ką suvalgo, nakti išprakaituoja ar išgarina, nežinau kaip tos nimfos veikia..

Bet Nastiai vis tiek pasigyriau, kad melionai pas Nelabają gerai užderėjo, ir kad miegojau vienu piršteliu įsikibus į karštą Kirkę. Bet panašu, kad Nastia tik pasidžiaugė už mane ir savo melionus toliau sėkmingai slepia. Aaach, galėtų namie nebūti šildymo, pabūčiau Nastios radiatorius. Gal reikia pradurti kur vamzdį.

~rytoj nekenčiamadienis, sėkmės visiems.

Pp.

Kirkė bando visus iškirkinti

Kirkė bando visus iškirkinti, pavogiau iš wikipedijos

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Truputėlis trumpų pamąstymų, nes šiandien mano galva nevešli.

Jos kojos kaip stirnos;
Žiemą - avies vilnos.
Šikna jos kaip svirnas,
Nes šūdų jis pilnas.

Masažavau Nastiai nugarą ir ji pasisiūlė atsisegti liemenuką. Gaila, kad masažavau nugarą.

Jei norėsi būt lavonas,
Apsimesk - tu tarakonas!
Tuomet yr toksai zakonas:
Viens, du, trys - Nastia papais uždaužys.
……
(nesirimavo, bet mirsi laimingas)

Bet rimtai, tikrai, labai labai gaila, kad masažavau tik nugarą. Aš šiaip visai gera masažistė, ne visažistė, bet visai žinau, kaip moterį liesti. Bent man taip sako. Kai pirmą kartą gyvenime bučiavau let’s say Morką, man sakė kad buvau visai good ir turbūt tai darau belekelintą kartą. Aneee. Kai pirmą kartą gyvenime riebiai laižiausi su Cukinija, man sakė, kad nu aš apsigimęs talentas. Bet niekada netikėjau tom daržovių pasakom. Už tad tikiu, kad darau gerus masažus. Kaip vienas protingas Varlius mane išmokė: “padaryk kitą taip, kaip norėtum, kad tave darytų”. ..Tai ir darau visus iš eilės.

O jei aš būčiau Nastios šonkaulis,
Tai išsikepčiau save ar išvirčiau,
Ir padaže būtų vienas brokolis,
Kad plaukuotai viską iščiulpčiau.

Nieko ten nėra iš jos tos nugaros, tik nugaros imitacija. Ir man trauma. Seilėta trauma. Švelni baby skin trauma. Gražus pas ją apgamas ant nugaros. Visai kaip maniškis ant šiknos. Manau, tai ženklas.

Ok, neturiu apgamo ant subinės, nebent spuogą. Ar penkis. Vis tiek ženklas.

~Pp

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »